Prasidėję metai abiturientams ir būsimiems studentams atneš naujovių. Abitūros egzaminų perlaikyti jie negalės.

Vakar per Švietimo ir mokslo ministerijoje sušauktus spaudos pusryčius ministras Gintaras Steponavičius apžvelgė pagrindinius šių metų darbus ir numatomus pokyčius. Juos pirmiausia patirs abiturientai. Šiemet numatoma į aukštąsias mokyklas priimti šiek tiek mažiau jaunuolių nei pernai – apie 40 tūkst.

Nors gauti abitūros atestatą užtenka dviejų egzaminų, stojant į universitetus to nepakaks – tam reikės būti išlaikius ne mažiau nei tris egzaminus. Šią sistemą G.Steponavičius pavadino "minimaliu slenksčiu."

Šiemet pakartotinės egzaminų sesijos nebus. Nepasisekus antrą kartą bus galima laikyti tik lietuvių kalbos egzaminą, nes jis – vienintelis privalomas. Kitus egzaminus perlaikyti abiturientai galės tik kitais metais. "Užsienyje įprasta, kad baigę mokyklas jaunuoliai iš karto nestoja į universitetus. Jie leidžia sau susivokti, ko nori. Galbūt ir mūsų abiturientams nesėkmė taps proga paieškoti savęs", – svarstė viceministras Vaidas Bacys.

Tapo įprasta, kad didžiuma silpniau besimokusių moksleivių pasirinkdavo studijas Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Šią praktiką užsimota pakeisti. Šiemet tapti VPU studentu bus kur kas sunkiau.

Į valstybės finansuojamas vietas būsimų pedagogų bus priimama bent perpus mažiau nei iki šiol. Be to, norintys tapti mokytojais privalės laikyti papildomą motyvacinį testą.

Nors valstybės finansuojamų vietų skaičius nurėžtas perpus, beveik dvigubai didės finansavimas vienai studijų vietai. Be to, įstoję į valstybės dotuojamas vietas studentai galės gauti specialią stipendiją. Numatoma, kad ji sieks apie 400 litų. "Šios stipendijos yra tikslinės, jos turės sustiprinti motyvaciją", – aiškino G.Steponavičius.