- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartiniai abiturientai, kurių rezultatai po šią vasarą laukiančių egzaminų nebus puikūs, turės atidžiau rinktis studijas į valstybės nefinansuojamas vietas, nes jos kainuos brangiau nei iki šiol, praneša LNK.
„Kainų kilimas gali sudaryti problemų studentams, kurie moka už savo studijas. Mūsų tyrimai rodo, kad nemaža studentų dalis priversti studijų metu dirbti, kad galėtų mokėti už savo studijas, arba yra priklausomi nuo artimųjų paramos. Tai gali sukelti problemų, nes studijos nepigios“, – pažymėjo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
„Tai mažina prieinamumą tiems, kurie neįstoja į valstybės finansuojamas vietas. Didesnė kaina nepaveikia įstojusių į valstybės finansuojamą vietą“, – pastebėjo Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Emilis Mikulskis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vyriausybė patvirtino didesnes normines studijų kainas – už vieno studento mokslus aukštojoje mokykloje mokės nuo 5 iki 10 proc. daugiau nei šiemet. Didesnis krepšelis – brangesnės ir studijos. Tik ar visos studijos brangs?
„Visos studijos. Tik priklauso nuo to, kokios tai yra srities studijos, kadangi kaina nevienoda“, – pažymėjo Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.
„Kadangi buvo indeksuota minimali mėnesinė alga, jos dydis yra studijų kainos formulėje. Tiek kaina ir pakilo. Universitetas atskirai kainų niekada nekėlė ir neketina kelti“, – kodėl kainos kyla, akcentavo Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
„Nuo rugsėjo 1 d. kils studijų kainos, tačiau kils tiek, kiek kyla norminė studijų kaina, priklausomai nuo studijų sričių grupės – nuo 6 iki 11 proc. Pigiausi bus socialiniai mokslai, brangiausia bus populiarioji muzika“, – kaip ir kokias studijas paveiks kainos, pristatė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Andriejus Sadauskis.
Aukštosios mokyklos tikina, kad priežasčių didinti mokslų kainas – ne viena.
„Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos“, – sakė N. Varnas.
Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos.
Labiausiai brangs tos studijos, už kurias jau ir dabar studentams tenka mokėti ne vieną tūkstantį, t. y. muzikos, pilotų rengimo ir odontologijos. Pvz., muzikos studijos pabrangs net keliais šimtais eurų.
Kol studentų atstovai tikina, kad brangstančios studijos sunkins vargingiau gyvenančių būsimų studentų gyvenimą, ministerija atšauna – Lietuvoje diplomuotų ir taip daug, todėl, nenorintiems mokėti už studijas, siūlo rinktis tas profesijas, kurių Lietuvoje labiausiai trūksta. Tada esą ir mokėti nereikės.
„Esame viena labiausiai išsilavinusi pagal diplomus šalis, nes studentai pasirenka studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, net jei darbo rinkoje tų specialistų yra perteklius. Siūlyčiau to nedaryti“, – patarė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakšta.
Mokinių atstovai atsižvelgia ir į tokią problemą, kad norintiems stoti į valstybės finansuojamą vietą būtina išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Vienas jų – matematikos. Nors, pasak mokinių atstovų, aukšta kartelė iš esmės nėra blogas dalykas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad išlaikančių matematikos egzaminą – kasmet mažiau. Tai – švietimo sistemos bėdos.
„Dėl matematikos egzamino rezultatų trečdalis neturėjo galimybės stoti į valstybės finansuojamas vietas, jeigu buvo šio egzamino reikalavimas. Reikalavimai turėtų būti proporcingi teikiamoms švietimo paslaugoms dar mokykloje“, – savo nuomonę pabrėžė E. Mikulskis.
Tiesa, studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe kasmet pasinaudoja tik kiek daugiau nei 5 tūkst. studentų.
„Šiandien vidutinė paskolos suma vieniems metams yra 2,3 tūkst. eurų. Istorijoje turime, kai vienas žmogus buvo pasiėmęs 65 tūkst. eurų paskolą“, – sakė Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.
Tokios paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje paminėtos ,,Rudens“ trėmimų 72-osios metinės
Spalio 2 d. Vilniuje, Aukų gatvėje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo paminėtos masinio Lietuvos gyventojų trėmimo, vykusio 1951 m. spalio 2-3 d. kodiniu pavadinimu „Ruduo“ (rusiškai –„Osen“) 72...
-
Mokytojų dieną sostinė pasitinka Vilniaus metų mokytojų apdovanojimais
Tradiciškai Mokytojų dieną Vilnius pažymi už pasiekimus, kūrybiškumą, meilę darbui, bendruomeniškumą apdovanodamas sostinės šviesuolius – pedagogus. ...
-
Jonavoje pradėti statyti geležinkelio tilto per Nerį poliai3
Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įsibėgėja ilgiausio tilto per Neries upę statybos Jonavos rajone – pradėti polių įrengimo darbai, kuriuos baigti tikimasi iki kitų metų pavasario, praneš...
-
LRT generaline direktore perrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė41
Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore antradienį naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovaujanti nuo 2018 metų. ...
-
Lietuvoje neliks automobilių su rusiškais numeriais: kaip vyks šis procesas?5
Lietuvoje automobilių su rusiškais numeriais kitąmet turėtų visiškai nelikti, mat tokios transporto priemonės nuo rugsėjo vidurio nebeįleidžiamos į Lietuvą. O Lietuvoje esančias reikalaujama išvežti per pusmetį. Kaip vyks &sca...
-
Į ES Teisingumo Teismo teisėjus pretenduoja du kandidatai, generalinius advokatus – keturi1
Į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo teisėjus pretenduoja du Lietuvos teisininkai, į generalinius advokatus – keturi, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. ...
-
Šaulių sąjunga į kibernetinio saugumo hakatoną Kaune kvies IT, karybos ekspertus1
Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje spalio 20–22 dienomis vyks didžiausias Baltijos šalių kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonas „Ugninis skydas 2023“. ...
-
Senolis dusina kaimynus: smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau42
„Smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau“, – lyg niekur nieko ištarė daugiabučio Vilijampolėje gyventojas, kurio buto durys aplipusios musėmis, o į laiptinę patenkantis tvaikas kaimynams atima žadą. ...
-
Kariuomenės vadas sako nutraukiantis nuomos sutartį su sūnumi, nors konflikto nemato84
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigia nematantis. ...
-
Policija pripažįsta: LGBT atstovų mitinge suklydo31
Į ketvirtadienį Gėjų lygos rengtą mitingą susirinko daugiau ne palaikančiųjų, bet priešingą nuomonę turinčių. Pastarieji neleido pasireikšti, provokavo ir kitaip trukdė, tačiau į policiją pagalbos kreipęsi mitinguotojai, jos nes...