1990-ųjų kovo pradžią prisimenant: laisvės jausmas tarsi tvyrojo ore

Politinis virsmas

Tuomet laikraščiai skelbė ekonomines prognozes, piktinosi deficito grobstytojais, rašė apie psichiatrijos ligoninėse nuo sovietinės kariuomenės besislapstančius jaunuolius, fotografavo kasdien dygstančias protestuotojų palapines, nenutylėjo, kad juodastriukiai po koncerto apspardė nemėgstančiuosius "metalo".

Be jokios abejonės, tų dienų leitmotyvas buvo 1990-ųjų vasario 24-ąją įvykusių rinkimų dar į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rezultatai. "Paskutiniai rinkimai už "geležinės uždangos?" – "Atgimimo" rašinio pavadinime klaustukas anuomet neatrodė keistas.

Neramių žinių iš Maskvos parvežė Egidijus Bičkauskas, Kazimiera Prunskienė ir Eduardas Vilkas: TSRS Aukščiausiojoje Taryboje pirmuoju skaitymu prastumti įstatymų projektai dėl ypatingosios padėties įvedimo tvarkos kėsinimosi ardyti TSRS teritorinį vientisumą atveju.

Grupė TSRS liaudies deputatų iš Baltijos respublikų buvo susitikę su TSKP CK generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbačiovu. Šis kalbėjo apie būsimus santykius tarp centro ir respublikų. Baltijos šalių atstovai  jam aiškino, kad santykiai turės būti tarp nepriklausomų valstybių.

Paskutinėje prieš naujai išrinkto parlamento darbo pradžią Sąjūdžio Seimo sesijoje atlikta sociologinė apklausa. Ar naujoji Aukščiausioji Taryba turi paskelbti nepriklausomos Lietuvos tęstinumo deklaraciją ir po to pradėti derybas su Maskva? Už – 64 proc. Deputatas neturi būti vykdomosios valdžios narys. Taip – 85 proc. Ar pereinamuoju laikotarpiu prezidentas nereikalingas? Nereikalingas – 73 proc.

Bet diskusijos dėl prezidento institucijos kaista. Kaišiadorių Lietuvos komunistų partijos (LKP) rajono plenume surinkta arti tūkstančio parašų "už", kitur LKP irgi remia šią idėją.

Diskutuojama, kas taps premjeru. "Tarpuvaldis pasiekė savo apogėjų. Rinkimai žada, kad jis tuoj baigsis. Koks turi būti premjeras? Kaip norėtų kaimo moterėlės, kad būtų į ką akis paganyti, ar kad užtikrintų efektyvų mechanizmą, garantuojantį permainas?" – svarstė anuomet Sąjūdžio laikraštis "Respublika".

LKP pirmojo sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko stotas darė įspūdį kaimo moterims, bet tik kairiųjų pažiūrų. Sąjūdininkai, atvirkščiai, žiniasklaidoje diskutavo, kad kompartijai ir jos nariams teks išpirkti padarytus nusikaltimus, o LKP, jei nori prisidėti prie nepriklausomos valstybės kūrimo, turi padėti juos išaiškinti.

Kasdien skelbiama, kiek dar kompartijos organizacijų perėjo į savarankišką LKP. Depolitizuojasi pareigūnai: skelbta, kad kovo 6 d. visi Šakių vidaus reikalų skyriaus darbuotojai išstojo iš Komunistų partijos.

Komunistų partijos Centro Komiteto pirmasis sekretorius A.M.Brazauskas interviu radijui prisipažino nebeturintis įtakos įvykių raidai.

Sąjūdžio deputatų sparnas rengė nepriklausomybės atkūrimo dokumentų projektus. "Kodėl naujasis parlamentas, dar nė valandos nedirbęs, suskilo?" – kelia klausimą "Valstybės žinios" (tuomet dar ne oficiozas).

Dalydamiesi įspūdžiais iš vasarį Vilniuje vykusios Sąjūdžio konferencijos "Lietuvos kelias", sąjūdininkai piktinosi, kad kai kurie jų jau skelbia grumtynes ir su saviškiais. Konferencijoje diskutuota ir apie tolesnę Sąjūdžio ateitį, kai jau laimėti rinkimai: likti ar likviduotis, tapti nepartinių žmonių judėjimu ar partija. Dauguma – už tai, kad Sąjūdis turi likti.

Kur eis Lietuvos lenkai? Rytų Lietuvoje skleidžiamos antilietuviškos nuotaikos ir lenkiškos autonomijos idėjos kelia nerimą.

Saugumo komitetas pranešė apie besikartojančias konfliktines situacijas prie karinių objektų: pasak komiteto, "ekstremistiškai" nusiteikę asmenys aitrina ir taip prastus santykius tarp gyventojų ir kariškių.

Vis daugiau bunda

"Kauno tiesa" paskelbė pirmuosius Gelapo instituto apklausos Lietuvoje duomenis. Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos deputatais TSRS Aukščiausiojoje Taryboje (61), spauda (52), Sąjūdžiu (51), mažiausiai – TSKP organizacija Lietuvoje (5 proc.) ir kooperatyvais (4).

Ko Lietuvos žmonės nori? Nepriklausomos valstybės – 63 proc., savarankiškos valstybės TSRS sudėtyje – 24 proc.

Kasdien žiniasklaida skaičiavo, kiek dar karinių bilietų grąžino lietuviai.

VU Medicinos fakulteto mokslinė taryba paragino mokslininkus nebesiųsti į Maskvą jokių dokumentų dėl disertacijų gynimo ar mokslinių vardų suteikimo.

Vasario 16-ąją "Kauno tiesos" redakcijos kolektyvas paskelbė deklaraciją – kad nuo šios dienos tai nebe LKP Kauno miesto komiteto ir Liaudies deputatų tarybos, o nepriklausomas miesto laikraštis. Tokius sprendimus priėmė ir kiti laikraščiai.

"Paskutinė kelionė į Tbilisį?" – po Kauno "Žalgirio" ir Tbilisio "Dinamo" krepšininkų dvikovos spėliojo kauniečių treneris Vidas Virbickas. Gruzijos futbolininkai jau buvo atsisakę dalyvauti TSRS pirmenybėse. "Gal ir krepšininkai paseks jų pavyzdžiu, o gal ir lietuviai nedalyvaus jokiuose TSRS čempionatuose", – teisingai prognozavo treneris.

Nors piktinamasi psichiatrijos ligoninėmis-kalėjimais, bet jos tapdavę ir prieglobsčiu gelbėjantis nuo tarnavimo sovietinėje kariuomenėje. Iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės trys civiliai vyrai bandė išvogti kareivuką, kuris atpažino grobėjus – tris karinio dalinio karininkus. Medicinos personalas ligonį išgelbėjo, rašo žiniasklaida.

Grąžinami bažnyčios turtai: Religijų reikalų taryba rinko miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų informaciją apie nacionalizuotą turtą – pirmieji duomenys rodė, kad tokių maldos namų nacionalizuota apie 900.

"Kauno tiesoje" – kvietimas į talką Prisikėlimo bažnyčioje, kuri vis dar priklausė "Bangos" susivienijimui, buvusiai Radijo gamyklai.

Ekonomika – vieni klaustukai

Rašinių apie ekonomikos prognozes pavadinimai dažnai baigdavosi klaustukais, nes atsakymų nežinojo niekas.

"Kainos: laisvos ar reguliuojamos?" – "Atgimime" savo nuomonę ir argumentus dėsto Kęstutis Glaveckas, tuomet jau išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą ir lig šiol tebesantis ten pat, kur ir prieš 30 metų, – parlamente.

"Kauno tiesa" domisi: ar turėsime čekius importo prekėms įsigyti? Ar Kaune bus atidarytos komercinės parduotuvės?

Kiek Lietuvai atkūrus nepriklausomybę joje bus bedarbių? Klausimas egzotiškas, nes lig šiol tokių oficialiai nebuvo.

Ar ir vėl – išbuožinimas? Ar tikrai dabartiniai rubliai tėra popieriniai sienų apmušalai? Visuomenėje daug baimių dėl santaupų konfiskavimo vykdant pinigų reformą. "Valstybės žinios" rašo, kaip vieną dieną taupomojo banko skyriuose eilės papildyti indėlius, kitą – eilės atsiimti.

Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto doc. Antanas Seilius aiškina apie įmonių savivaldos iliuzijas įsigaliojus TSRS valstybinės įmonės įstatymui. Jis pabrėžia, kad ekonomiką turi valdyti specialistai, įmonei vadovauti direktorius, ir bando užgesinti žmonių entuziazmą perduoti valdymą kolektyvo taryboms. Bet per valstybę vilnija piketai – įmonių darbuotojai įsitikinę, kad patys ne prasčiau gali valdyti nei, jų manymu, dažnai savanaudžiai direktoriai.

TSRS valstybinis užsakymas – kilpa Lietuvos ekonominiam savarankiškumui, diskutuojama apie TSRS Ministrų Tarybos nutarimą, kuriuo įvestos daug griežtesnės priemonės valstybiniam užsakymui.

O LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą padidinti bausmes už spekuliavimą. Tiesa, tai, kas buvo klasifikuojama kaip spekuliacija, netrukus, kaip ir kitose civilizuotose valstybėse, jau buvo vadinama verslu.

Vilniuje įsteigtas pirmas Respublikos ekonomikos reguliavimo subjektas – Lietuvos kredito bankas.

Teisingumo paieškos

Kol vieni tikėjosi, kad nepriklausomoje valstybėje savi nevogs iš savų, dar vis esantys prie valdžios lovio ėmė iš jo, kiek galėjo.

Žurnalistai piktinasi, kad, pasinaudodamas dabartinės Vyriausybės krize, respublikinis žemės ūkio bendrovių susivienijimas išsidalijo 670 mln. rublių turtą, o jį rėmusiems ir kūrusiems kolūkiams paliko tik 5 proc.

"Kaune vyksta nenormalūs prekybiniai sandėriai: kone už kapeikas pardavinėjami butai, skiriami sklypai individualiai statybai. Funkcionieriai sugeba parduoti net Dainų slėnį. Nors paskui šis sandoris atšauktas, bet vis tiek neramu", – rašė "Valstybės žinios".

Klaipėdos jūrų prekybos uoste – įspėjamieji streikai. Uostininkai protestavo prieš TSRS geležinkeliuose vykstančius plėšimus ir grobstymus.

Skaitytojai piktinosi dar vis matantys buvusius "liaudies tarnus", įbėgančius ir išbėgančius iš "užsakymų stalo", kur dalijamas "deficitas.

"Respublika" rašo, kad prabangų 133 kv. m bendro naudojimo ploto butą Kauno centre, S.Nėries gatvėje, kurio remontui neseniai išleista apie 90 tūkst. rublių, buvęs LKP Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius R.Rimaitis bandė nusipirkti už 14,7 tūkst. rublių.

Šaipomasi, kad bene labiausiai Plungėje patenkintas žmogus – buvęs miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas I.Majus: pernai jam skirti: kooperatinis butas, "Moskvič" automobilis, salono baldų komplektas "Voruta", sekcija "Freda", spalvoto vaizdo televizorius "Šilelis", skalbimo mašina ir dulkių siurblys.

Bet žmonės jau nebesitaiksto: Kėdainių rajono Šėtos kolūkio kolūkiečiai visuotiniame susirinkime nusprendė daugiau neaprūpinti statybinėmis medžiagomis pirmininko P.Kaupaičio privačių statybų.

O pasivadinęs Simu Anonimu, išstojančiu iš Komunistų partijos, surimavo: "Jei žada mums atimti rūmus, tai viskas – aš neriu į krūmus."

Svarstant teisės aktų projektus siūlyta, kad deputato atlyginimas neviršytų aukštos kvalifikacijos darbininko atlygio. Bet tokios idėjos greitai išgaravo.

Prie visko – eilės: bilietų, muilo, degtinės, batų. Toks buvo sovietinio gyvenimo bruožas: nori gyvent – stovėk eilėje. Ilgiausios eilės – prie butų. Bet stovėjo ne visi. Žmonės reiškė viltį, kad bus kitaip. Pagėgių gyventojai ant balsavimo biuletenių prirašė replikų, viena jų: "Balsuoju už jus, nes tikiu, kad ir Pagėgiuose bus galima nusipirkti lietuviškų kelnaičių."

Kaune, Noreikiškėse, į "Pilėnų" parduotuvę rajkoopsąjungos sunkvežimis vežė 20 dėžių apelsinų, o atvežė 18. Noreikiškių apylinkės tarybos deputatė LŽŪA docentė Vanda Poškienė nepatikėjo, kad dvi dėžės tiesiog dingo. Ji ėmė aiškintis situaciją, ir netrukus į parduotuvę atvežtos ir dvi "dingusios" dėžės.

"Kiekviena save gerbianti tarybinė įstaiga ar organizacija turi padidintos paklausos prekių skirstymo komisiją", – konstatavo "Respublika", ir tai anuomet nieko nestebino. Bet štai Vilniaus universiteto komisija sugalvojo, kad už prekes iš jas gavusių reikia imti 5 proc. didesnę kainą, taip kaupiant fondą prekėms pristatyti ir… ryšiams su prekybininkais palaikyti.

Bėdos tos pačios

Retas spaudos leidinys, radijo, TV programa ar žmonių susibūrimas tomis dienomis (kaip ir dabar) apsiėjo be ekologijos temos. Piktinamasi beatodairiška tarša, gamtos niokojimu. Specialistai nuogąstavo dėl Kruonio hidroelektrinės, kuri, prognozuota, "Lietuvai atneš tik nelaimių" – kenks Kauno marių krantams ir žuvims. Švietimo ministerijos ir Valstybinio gamtos komiteto posėdyje nutarta mokyklų programas papildyti ekologijos, aplinkosaugos ir racionalių gamtos išteklių žiniomis.

Kiti anuomet (kaip ir dabar) piktinosi: "Šiuo metu beveik visi iki vieno šneka tik apie politiką ir ūkio reikalus. Tačiau esama dalykų, kuriems visuomenė yra perdėm abejinga, – mokymo, švietimo, mokyklos reikalai."

Anuomet (kaip ir dabar) nebuvo lengva sutarti dėl paminklų: "Kauno tiesa" rašė, kaip, ieškant geriausios vietos skulptoriaus Vinco Grybo sukurto Vytauto Didžiojo paminklui Kaune, jo maketas keliavo po miestą. Paminklo statybas inicijavęs "Aukuro" klubas nerimavo, kad ginčai žudo idėją jį pastatyti iki Žalgirio mūšio 580-ųjų metinių.

"Į laisvę – svyrinėdami" – ironizavo "Valstybės žinios", skelbdamos statistiką, kiek parduota alkoholinių gėrimų (absoliutaus alkoholio) vienam gyventojui. Tarp sovietinių respublikų anuomet pirmavo Estija – 6,18 l, Lietuva – antra – 5,15, latviai – treti – 4,78. Kai kur pralenkėme ne tik estus, bet ir pačius save – dabar kiekvienas vidutiniškai išgeriame po 11 l.

Neramu buvo dėl sveikatos: Sveikatos apsaugos ministerijoje svarstyta, ką daryti, nes vaistinės gaus tik 60–65 proc. reikalingų vaistų, trūksta dezinfekuojančių medžiagų.

"Ar respublikoje pavyks iškelti užtvaras AIDS šmėklai?" Žurnalistai spėjo, kad tomis savaitėmis sveikatos apsaugos ministrui Antanui Vinkui nebuvo kitos tiek nemalonios ir erzinančios temos kaip vienkartinių švirkštų gamyba.

O grupė veikėjų žiniasklaidoje paskelbė kreipimąsi, kad kaip nusikaltimas prieš žmogų įstatymu būtų pasmerktas abortas.

Pasigirdo siūlymų priimti įstatymą, leidžiantį įsigyti šautuvą namų apsaugai, nes Lietuvoje didėjo nusikalstamumas.

Ko Lietuvos žmonės nori? Nepriklausomos valstybės – 63 proc., savarankiškos valstybės TSRS sudėtyje – 24 proc.

Piketų metas

Naujai išrinkti Aukščiausiosios Tarybos deputatai, nieko nelaukdami, bandė spręsti problemas. "Kauno tiesa" rašė, apie ką kalbėjo Kaune išrinkti Sąjūdžio deputatai, susitikę su miesto Vykdomojo komiteto nariais. Iškeltos opiausios miesto problemos: kada bus pradėti statyti nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai, įrengtas nuodingų medžiagų sąvartynas, iškeltos iš miesto teritorijos orą teršiančios įmonės, kaip spręsti butų trūkumą. Deputatai primygtinai siūlė iki išrenkant naują miesto tarybą nutraukti įmonių ir namų pardavimą bendroms su užsieniu bendrovėms ar kitoms grupėms asmenų, pavieniams žmonėms.

Kalbėta ir apie prie Vykdomojo komiteto piketuojančius Kauno Jaunimo teatro studijos aktorius. Jie paskelbė bado akciją, nes ketvirti metai vilkinama suteikti jiems patalpas.

Protestų kasdien būdavę po keletą. Tomis dienomis palapines prie Kauno vykdomojo komiteto buvo pasistačiusi dar neįregistruota Socialdemokratų partija, reikalaujanti patalpų. Piketas vyko prie Kauno 3-iosios ligoninės, reikalaujant, kad čia būtų demokratiškai išrinkta kolektyvo taryba. O "Kauno tiesos" redakciją užplūdo protesto laiškai, piktinantis, kad Kauno autobusų parkas nori 2,5–3 kartus padidinti bilietėlių kainas – iki 12 kapeikų.

Kovos – ne tik politinės

Nepriklausomybės laukimas netrukdė pramogauti. Vilniuje nušurmuliavo Kaziuko mugė, įteisinti du nauji teatrai – Rimo Tumino Mažasis ir Senamiesčio.

Kaune Esperantininkų sąjunga kvietė mokytis esperanto kalbos.

Aptarinėti vaikų konkurso "Dainų dainelė" favoritai.

Vyko populiariausių grupių rinkimai, tarp jų varžėsi "Rondo", "Foje", "Antis", "Katedra", BIX, tarp populiariausių atlikėjų minėtas Ovidijus Vyšniauskas, Vytautas Kernagis, Žilvinas Žvagulis. Arvydas Vilčinskas ir grupė "Medus" pristatė naują programą "Į Lietuvą". Vilniaus sporto rūmai vėlavo sumokėti koncertavusiems atlikėjams, o juodastriukiai apspardė nemėgstančius "metalo". Sunku buvo sutarti ne tik dėl ideologijos, bet ir dėl muzikos.

Septyniolikmetė Margarita Dobiazko ir devyniolikmetis Povilas Vanagas TSRS tautų žiemos spartakiadoje buvo septinti, o Kauno 38-osios vidurinės mokyklos septintokė Rūta Garkauskaitė tapo TSRS jaunių stalo teniso čempione.

Laisvę norėjosi sutikti gražiems. Net keliuose laikraščiuose puikavosi ilgaplaukės nuotrauka su LONDAZIN priemonės plaukams nuo pleiskanų reklama. Daugėjo ir modernių technologijų: jaunimo firma "Aitvaras" skelbėsi neribotais kiekiais parduodanti magnetines disketes asmeniniams Vakarų Vokietijos firmos "Condor" kompiuteriams.

Kovo 8-ąją pakilo gėlių kainos: už tulpės žiedą – 2 rubliai, rožės – 5 rubliai, žibuoklių puokštelę – iki 70 kapeikų. Jau anuomet savo ironiškomis miniatiūromis džiuginęs Juozas Erlickas "Atgimime" ironizavo, kaip skiriasi vyrai kovo 8-ąją ir kovo 9-ąją.

Tai buvo lengviau nuspėti, nei kuo skirsis kovo 11-oji nuo kovo 12-osios.

Toji diena

Kovo 11-oji buvo sekmadienis. 9 ryto prasidėjo Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Priėmus įstatymą "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" 18 val. 8 min. pakilo trispalvė. 22 val. 44 min. paaiškėjo Lietuvos istoriją pakeitę skaičiai: 124 – už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą, nė vienas prieš, šeši susilaikė.

Oras buvo baisus – sniegas maišėsi su lietumi, o pusšimčio metų kovos už nepriklausomybę pergalės džiaugsmas – su nerimu dėl ateities. "Atgimimas" citavo Vilniuje nepriklausomybės išvakarėse viešėjusią suomę: "Bus baisiai sunku pamatyti, kad bėdų šaknys – ne vien Maskvos draudimai ir skriaudos. Bėdų šaknys jau ir jumyse."