Pragerti vaikai: emigrantai neišmoksta auginti vaikų

Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą „Barnevarnet“. Norvegijoje įsikūrę lietuviai skundžiasi, kad jų vaikus tarnyba atima be reikalo: remiasi keistais argumentais ar tik paskalomis.

Tuo tarpu beveik prieš dvejus metus su šeima iš Lietuvos į Norvegiją išvykusi 28 metų Rūta Sirgedaitė-Skurdauskienė, besilaukianti penkto vaiko, 15min.lt sakė, kad tokios kalbos nepagrįstos.

Lietuvoje keturis vaikus auginusi jauna moteris tėvynėje nuolat sulaukdavo pastabų, kad daugiavaikė šeima gali būti tik asociali, kad vaikus „dėl pinigų daro“.

„Kartais būdavo labai smagu Lietuvoje išeiti pasivaikščioti su visa savo šeimyna ir stebėti aplinkinių reakciją. Ji niekados nebuvo teigiama, o čia niekam neįdomu, kiek tu tų vaikų turi“, – patirtis tėvynėje ir Norvegijoje lygina moteris.

R.Skurdauskienės teigimu, vaikams auginti Norevegijoje sudarytos puikios sąlygos. Pavyzdžiui, vyriausiajam lietuvės sūnui Margiriui sudaryta galimybė iš pirmos klasės iškart peršokti į trečią, kad mokytųsi kartu su bendraamžiais.

Mane stebina lietuvių noras gyventi svetimoje šalyje pagal savus įstatymus. Norvegijos įstatymuose aiškiai numatyta, jog smurtas prieš vaikus yra draudžiamas, – sako R.Skurdauskienė.

Nauja šalis – seni įpročiai

Jauna moteris teigia, kad pastaruoju metu Lietuvoje pasklidusios kalbos apie Norvegijos vaikų teisių tarnybos žiaurumą yra laužtos iš piršto. R.Skurdauskienė, pati dalyvavusi susitikime su organizacijos „Barnevarnet“ atstovais, įsitikinusi, kad ši tarnyba tiesiog dirba savo darbą.

„Mane stebina lietuvių noras gyventi svetimoje šalyje pagal savus įstatymus. Norvegijos įstatymuose aiškiai numatyta, jog smurtas prieš vaikus yra draudžiamas. Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir nereikia po to sekti pasakų, neva mano vaikas šiukšles išnešė, mano vaikas saldumynų negavo, mano vaikas liūdnas atrodė, tai atvažiavo ir atėmė. Taip nebūna“, – įsitikinusi moteris.

Žiaurus smurtas

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė tvirtina, kad lietuvių emigrantų pasakojimai apie dėl smulkmenų iš jų svetur atimamus vaikus nėra tikslūs. Pasak O.Tarvydienės, jos vadovaujamai tarnybai žinomi tokie atvejai, kai vaikai iš lietuvių šeimų buvo paimti dėl kraupaus smurto.

Lietuviams, kurie įpratę auklėdami vaiką patampyti jį už ausies, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ar Airijos vaikų teisių gynėjai atrodo tikri „siaubūnai“.

„Yra ne vienas ir ne du atvejai, kai vaikai paimti baisiai sužaloti. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad mama į juos gesindavo cigaretes. Neabejoju, kad tokiu atveju vaikai būtų paimami ir Lietuvoje“, – pasakojo O.Tarvydienė.