Lietuva rugsėjo pabaigoje pradėjo taikyti nacionalines sankcijas šiems oligarchams, jie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Tokį sprendimą Vilnius priėmė Europos Sąjungai išbraukus juos iš „juodųjų sąrašų“.
Lietuva jų išbraukimui nepritarė ir susilaikė balsavime dėl šio sprendimo. Panaikinus ES sankcijas, jų atžvilgiu Lietuvoje nebeliko Bendrijos lygmeniu taikomo lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo.
Užsienio reikalų ministerija (URM) Vyriausybei siūlo oligarchų turto ir lėšų įšaldymą taikyti iki 2027 metų pabaigos.
Europinės sankcijos jiems panaikintos reikalaujant kelioms valstyvėms.
Paryžiaus pareigūnai kaip prašymo atšaukti sankcijas A. Usmanovui motyvą nurodė „nacionalinio saugumo“ interesus, tačiau atsisakė viešai pateikti daugiau detalių.
Kaip pranešė laikraštis „Financial Times“, šis reikalavimas gali būti susijęs su galimu susitarimu dėl Prancūzijos piliečių, laikomų Azerbaidžane, paleidimo.
Liuksemburgas, pasak diplomatų, sankcijų M. Fridmanui atšaukimo reikalavo dėl to, kad šis oligarchas padavė šalį į teismą dėl 15 mlrd. eurų žalos atlyginimo už jo turto įšaldymą pagal ES sankcijas.
Latvijos vyriausybės duomenimis, A. Usmanovas yra įtakingas Rusijos verslininkas, turintis ryšių su Rusijos režimo vadovu Vladimiru Putinu, ir yra pagrindinis „USM Holdings“ akcininkas.
M. Fridmanas taip pat įvardijamas kaip Rusijos prezidentui V. Putinui artimas verslininkas ir pagrindinis „Alfa Group“ akcininkas.
Iš „juodųjų sąrašų“ išbraukusios minėtus oligarchus, ES valstybės narės rugsėjo pabaigoje sutarė trejiems metams pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos agresija.
