Vyriausybė užsibrėžė vyrų ir moterų lygybės programos tikslus

Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programą, kurią visuomenininkai kritikavo dėl per mažų ambicijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje programoje numatyta, kad 2021 metais Lietuvoje moterys turėtų sudaryti 20 proc. sprendimų priėmėjų ir einančių aukščiausias pareigas vadovų (2014 metais šis rodiklis buvo 19,24 proc.), o moterų ir vyrų algų skirtumas per šešerius metus turėtų sumažėti 0,05 proc. punkto - nuo 12,5 iki 12,45 procento.

Programa numatoma siekti „nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai visose srityse skatinti moterų ir vyrų lygybę, šalinti moterų ir vyrų padėties skirtumus“.

„Demokratinėje visuomenėje priimant sprendimus turi dalyvauti tiek moterys, tiek vyrai ir abiejų lyčių interesams turi būti vienodai atstovaujama. Subalansuotas abiejų lyčių atstovavimas priimant sprendimus yra ne tik moterų ir vyrų tikslų bei interesų įgyvendinimo priemonė, bet ir svarbus moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo rodiklis. Tačiau moterų skaičius dar nepakankamas priimant ekonominius ir politinius sprendimus, einant aukščiausias pareigas valstybės tarnyboje, versle, ypač biržinių bendrovių valdybose, mokslo, diplomatijos, žiniasklaidos srityse“, - sakoma programoje.

Joje keliamas uždavinys skatinti moterų motyvaciją ir gebėjimus dalyvauti priimant sprendimus bei kurti moterų karjerai palankią aplinką.

Taip pat nustatytas tikslas, kad smulkaus ir vidutinio verslo vadovų moterų 2021 metais būtų 30 proc., 2013 metais jų buvo 26 procentai.

Tarp programos projekte apibrėžtų lygybės vertinimo kriterijų - ir visuomenės dalis, teigiamai vertinanti apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo galimybių prieinamumą: valstybė numato siekti, kad taip manančių iki 2021 metų būtų 50 procentų.

Be to, bus siekiama didinti vyrų, pasirinkusių aukštąjį išsilavinimą, dalį iki 44 procentų. 2021 metais (praėjusiais mokslo metais įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą siekė daugiau merginų nei vaikinų - pavyzdžiui, bakalauro studijas baigė 62,7 proc. merginų ir 37,3 proc. vaikinų).

Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės teigimu, programa numato labai nedidelį postūmį lygybės link ir jį vertina abejotinais indikatoriais.

„Dabar pažiūrėjus į iškeltus tikslus susidaro toks įspūdis, kad daugmaž žinoma, kokia yra situacija, ir parodomas kažkoks augimas, dėl kurio labai persistengti nereikėtų“, - BNS pirmadienį sakė M.Jankauskaitė.

„Jeigu pažiūrėtume į tikslą skatinti lyčių aspekto integravimą, tai, tarkime, tokių dalykų kaip moterų ar vyrų patikrų (nuo vėžio) skaičius atrodo kaip iš kitos operos. Arba kai pasakoma, kad visuomenės informuotumas aplinkos apsaugos klausimais pasieks 64 proc., aš iš viso nesuprantu, ką tai bendro turi su lyčių aspekto integravimu“, - svarstė ji.

M.Jankauskaitė pabrėžė, kad tokia programa galėtų būti pateisinama nepriklausomybės pradžioje, kai dar nebuvo gerai suprantama lygybės sąvoka.

Anot ekspertės, tokie užmojai kaip bendras atlyginimų atotrūkio sumažėjimas 0,05 proc. punkto gali būti pasiektas ir dėl savaiminių pokyčių.

„Mes žinome, kad Lietuvoje didžiausias atlyginimų atotrūkis yra finansų sektoriuje, tai tu ir turi kelti sau tikslą dėl tų sektorių, kurie yra ypač problemiški, orientuotis, kad ten būtų mažiau“, - pabrėžė ji.