Vyriausybė – už nepaprastąją padėtį Rusijos, Baltarusijos pasienyje iki kovo 16-osios

Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją.

Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui, kad nepaprastosios padėties režimas turėtų likti Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Projekte, kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, siūloma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Tokių reikalavimų pradėti taikyti baltarusiams nesiūloma.

Anot projekto, jiems, kaip ir rusams, liktų galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Taip pat siūloma palikti migrantų apgręžimo politiką nusakančią nuostatą, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebūtų taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Karas Ukrainoje nebuvo, nėra ir negali tapti savaime suprantama kasdienybe, o valstybės institucijų parengtis reaguoti į galimas provokacijas turi būti aukščiausio lygio.

Ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti į užsitęsusią ir nestabilią geopolitinę situaciją, kuri ir toliau „sudaro sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą“.

„Reaguodami į tai, turime taikyti būtinas saugumo priemones galimoms grėsmėms atremti. Karas Ukrainoje nebuvo, nėra ir negali tapti savaime suprantama kasdienybe, o valstybės institucijų parengtis reaguoti į galimas provokacijas turi būti aukščiausio lygio“, – VRM pranešime sakė A. Bilotaitė.

Ministerija pažymi, kad vien šiemet į Lietuvą neįleista beveik 11 tūkst. neteisėtų migrantų, juos į pasienį atveža ir prie sienos su Lietuva nukreipia Baltarusijos pareigūnai. Fiksuojami ir atvejai, kai baltarusių pareigūnai gadina pasienyje įrengtą tvorą.

„Pažymėtina, kad neteisėtos migracijos politika regione vykdoma koordinuotai. Latvijoje ekstremali situacija įvesta iki 2023 metų vasario 10 dienos. Lenkijoje draudimas patekti į teritoriją prie valstybės sienos, šiuo metu galioja iki gruodžio 31 dienos“, – sakoma ministerijos pranešime.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau du kartus.

Rugsėjį jis pratęstas, bet apsiribota šį režimą taikyti pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Pernai lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki sausio vidurio.