Vyriausybė siūlo didinti sportininkų stipendijas, jas skirti daugiau asmenų

„Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis, ir labai svarbu, kad valstybė skirs lėšas sportininkų socialinėms garantijoms“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrų kabinetui pritarus Sporto ir lydinčiųjų įstatymų projektų pakeitimams, toliau jos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Sporto įstatymo projekte siūloma sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tai reiškia, kad sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų bazinės socialinės išmokos (BSI, šiuo metu 46 eurai per mėnesį) dydžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad padidinti sportininkų stipendijoms valstybė skirs 1,1 mln. eurų.

Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis.

Taip pat įstatymo projekte siūloma suvienodinti ir valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.

Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2394 eurų kas mėnesį mokama stipendija.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1134 eurai), olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (966 eurų), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (882 eurų) stipendijos.

Įstatymo projekte numatyta, jog valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Stipendijas galėtų gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.

Taip pat stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos – sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Parengti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.

ŠMSM skaičiavimu, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 2817 eurus – sportininkui būtų sumokama 2394 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 423 eurų mokesčių. Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 149 iki 423 eurų.

Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo.

Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų, nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių.

Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 metų: po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.