Tai numatyta Vyriausybės programos priemonių plano projekte, kurį ministrų kabinetas dar turės patvirtinti. Pripažinti žemės ir maisto ūkį strategiškai svarbiu sektoriumi šalies saugumui planuojama šių metų pabaigoje.

Siekiant sustiprinti žemės ūkio svarbą nacionalinio saugumo kontekste, Vyriausybė planuoja formuoti poziciją dėl vienodų sąlygų ES tiesioginių išmokų srityje. Taip pat žadama išplėsti Lietuvos žemės ūkio maisto produktų informacinės sistemos funkcionalumą ir suteikti prieigą savivaldybių atstovams prie renkamos informacijos apie maisto pramonės subjektus.

Prioritetas – kooperatyvų plėtrai, PVM lengvata maistui ir daržovėms

Vyriausybė per ateinančius pusantrų metų planuoja beveik dvigubai padidinti kooperatyvų perdirbamą aukštos pridėtinės vertės produkciją augalininkystės sektoriuje – nuo 13 proc. iki 25 proc. Atitinkamai numatoma didinti šios produkcijos perdirbimą vaisių, daržovių ir uogų sektoriuje – nuo 20 proc. iki 35 proc.

Didesnį dėmesį žadama skirti ir akvakultūros sektoriui – planuojama 20 proc. padidinti ekologinę akvakultūros gamybą, įžuvintų ekologinės gamybos akvakultūros tvenkinių ploto dalį – 10 proc., o vienam žmogui tenkantį žuvininkystės produktų suvartojimą – ne mažiau kaip 20 proc.

Valdantieji taip pat ketina nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą (PVM)  ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms.

Pokyčiai numatomi ir gyvulininkystės sektoriuje – dar pavasario sesijos metu Vyriausybė žada nustatyti gyvulininkystės sektoriaus politikos kryptis ir parengti priemones gyvulininkystės gyvybingumui ir plėtrai laikotarpiui iki 2030 m.