„Patvirtinti minėtą planą numatyta dvidešimtosios Vyriausybės programoje, tai yra mūsų įsipareigojimas. (...) Lietuva šiuo metu yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, dar neturinčių tokio plano“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Pasak Ministrų kabineto, planu siekiama prisidėti prie bendrų Lietuvos kovos su antisemitizmu, ksenofobija, neapykanta ir diskriminacija, taip pat asmenų lygybės užtikrinimo ir žydų gyvenimo puoselėjimo tikslų įgyvendinimo.
Teigiama, kad Lietuvoje vis dar stebima diskriminacija ir neapykanta mažumų grupėms – žydų bendruomenei, romams, LGBTIQ+ asmenims ir migrantams.
„Nors teisinė bazė yra, trūksta nuoseklios prevencijos, švietimo sistemos įsitraukimo ir koordinavimo“, – sakė I. Ruginienė.
„Galime džiaugtis rezultatu“
Anot jos, planas parengtas bendradarbiaujant kartu su ministerijomis, savivaldybėmis, aukštosiomis mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Didžiulis darbas nuveiktas, pagaliau galime džiaugtis rezultatu“, – teigė ministrė pirmininkė.
Plane išskirti trys pagrindiniai uždaviniai: visų formų antisemitizmo, ksenofobijos ar bet kokios kitos nesantaikos kurstymo prevencija ir kova su jais, žydų gyvenimo puoselėjimas bei Holokausto atminties puoselėjimas.
Pirmiausia, numatyta paskirti plano įgyvendinimą koordinuojančią instituciją, kuri stebės ir koordinuos, kaip bus įgyvendinamas planas.
Taip pat numatyta didinti mokytojų, pareigūnų, švietimo ir kultūros darbuotojų motyvaciją kovoti su neapykanta, plėtoti žinias apie žydus ir kitas pažeidžiamas grupes.
Numatyta iš valstybės biudžeto lėšų finansuoti projektus, skirtus kovai su ksenofobija, antisemitizmu, neapykanta, psichologinės pagalbos aukoms teikimą, tautinių, LGBTQ+ ir kitų pažeidžiamų grupių gyvenimo puoselėjimą.
Atsakingi pareigūnai
Plane siūloma vertinti poreikį paskirti Generalinėje prokuratūroje ir Policijos departamente pareigūnus, atsakingus už kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios kitos formos neapykanta koordinavimą.
Taip pat numatyta gilinti policijos kursantų, pareigūnų, prokurorų, teisėjų žinias apie specialiuosius LGBTIQ+ bendruomenės narių ir kitų pažeidžiamų grupių poreikius, didinti jų gebėjimus atpažinti ir tinkamai reaguoti į neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos nusikaltimus, juos užkardyti ir tirti bei išvengti pakartotinių pažeidimų.
Ketinama suteikti valstybės apdovanojimus Lietuvos ir užsienio piliečiams, kurie reikšmingai prisidėjo prie kovos su antisemitizmu, ksenofobija, bet kokios formos neapykanta, Lietuvos tautinių mažumų gyvenimo puoselėjimo, Lietuvoje veikusiems Pasaulio tautų teisuoliams, pasipriešinimo nacistinei okupacijai dalyviams.
Be to, organizuoti apdovanojimo „Už Lietuvos ir žydų santykių bei supratimo skatinimą“ teikimą.
Numatytos ir įvairios edukacijos, kultūros renginiai, ekskursijos, atmintinų datų minėjimai, didelį dėmesį ketinama skirti tokioms veikloms regionuose.
Pavyzdžiui, Jonavoje ketinama organizuoti pažintinę ekskursiją rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos motyvais, Kaune numatoma ekskursija, skirta supažindinti su Kaune kūrusiais žydų muzikais, jų likimais, žydų gelbėtojais, ketinama organizuoti ekskursijas ir po žydiškąjį Vilnių.
Numatoma organizuoti edukacinius užsiėmimus, parodas, renginius, kuriuose supažindinama su žydų istorija, papročiais, tradicijomis, religija ir Holokaustu bei žydų gelbėtojais.
Mokyklose planuojama rengti pamokas apie Holokaustą, be to, numatyti kasmetiniai mokymai šalies mokytojams apie žydų gyvenimą Lietuvoje ir Holokausto istoriją.
Gatvių pavadinimai – Pasaulio tautų teisuolių vardais
Vertinama ir galimybė inicijuoti Lietuvos ir Izraelio jaunimo mainus, kartu lankant ir tvarkant Holokausto atminimo vietas Lietuvoje ir Izraelyje.
Taip pat planuojama visuomenei atverti reikšmingiausius Lietuvos žydų archyvinius dokumentus ir spaudinius, organizuoti jų skaitmeninimą ir viešinimą.
Plane – ir žydų kultūros paveldo išsaugojimas, Holokausto vietų sutvarkymas, paminklo romų genocidui Panerių memoriale sukūrimas, pažeidžiamų grupių objektų apsaugos algoritmo sukūrimas.
Numatoma demontuoti senųjų žydų antkapinių akmenų fragmentus iš sovietmečio laikotarpio statinių ir juos saugoti senųjų žydų kapinių Vilniuje teritorijoje.
Ketinama šalies miestuose Pasaulio tautų teisuolių vardais pavadinti gatves, skverus ir mokyklas, kitus objektus.
Taip pat numatyta organizuoti viešųjų ryšių kampanijas, skirtas kovai su stereotipais.
Iš viso plane numatyti 157 veiksmai.
Pasak Vyriausybės, planas bus įgyvendinamas iš valstybės, savivaldybių ir institucijų biudžetų, ES fondų lėšų, tačiau kai kuriems veiksmams gali prireikti ir papildomų asignavimų, preliminarus jų poreikis iki 2029 metų – 4,5 mln. eurų.
Kaip rašė BNS, planą parengti pernai vasarį pavedė tuometinis premjeras Gintautas Paluckas.
Planą nuspręsta parengti valdantiesiems socialdemokratams sudarius koaliciją su „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis pernai nuteistas dėl nesantaikos prieš žydus kurstymo ir Holokausto neigimo.
Konstitucinis Teismas užpernai pripažino, kad dėl antisemitinių įrašų savo paskyroje „Facebook“ politikas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.
Sprendimas į koaliciją kviesti „Nemuno aušrą“ sulaukė neigiamos tarptautinės reakcijos.
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje iš viso nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Iki karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.
(be temos)