Vyriausybė nubrėžė Lietuvos santykių su Vokietija strategines gaires

Jas parengtos Lietuvai siekiant stiprinti partnerystę su šia šalimi.

„Sėkmingas gairių įgyvendinimas reikš daugiau Vokietijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Vokietijoje“, – rašoma dokumente.

Strategijoje numatyti ne tik bendri projektai gynybos, ekonomikos srityse, ryšio su Vokietijos žemėmis stiprinimas, bet ir vokiečių kalbos, kultūros ir medijos populiarinimas Lietuvoje.

„Strategijoje akcentuojami du tikslai – pirma, tai nuolatinio Vokietijos karinio buvimo Lietuvoje įtvirtinimas, ir antra – dvišalio politinio, ekonominio, visuomeninio bendradarbiavimo perkėlimas į strateginį, Lietuvai ir Vokietijai papildomas vertes kuriančio bendradarbiavimo lygį“, – trečiadienį per Vyriausybės pasitarimą sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.

Panašią strategiją santykiams su Jungtinėmis Valstijomis Vyriausybė patvirtino šių metų gegužę.

Nori keisti požiūrį į ES plėtrą

Gairėse teigiama, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada reikšmingai prisidės prie dvišalių santykių stiprinimo.

„Šią didžiausią po Šaltojo karo pabaigos Vokietijos užsienio politikos transformaciją, taip pat ir jos simbolį – apsisprendimą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje – reikia išnaudoti ir kaip dvišalių santykių kitose srityse katalizatorių. Tai strateginė galimybė Lietuvai“, – rašoma gairėse.

Anot jų, vokiečių brigados dislokavimas kuria naujas galimybes tolesniam bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimui, ypač kalbant apie ginkluotės ir įrangos įsigijimo projektų plėtrą, Vokietijos investicijų į Lietuvos gynybos pramonę skatinimą.

Strategijoje siūloma įtvirtinti praktiką vykdyti reguliarius tarpvyriausybinius susitikimus, skatinti aukščiausių pareigūnų vizitus, ministerijų ir kitų institucijų bendradarbiavimą, taip pat nuolat konsultuotis aktualiausiais užsienio politikos klausimais.

Lietuva sieks, kad Vokietija palankiau žiūrėtų į Europos Sąjungos plėtrą, kad Berlynas skirtų didesnę finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, suteiktų daugiau paramos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.

Sėkmingas gairių įgyvendinimas reikš daugiau Vokietijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Vokietijoje.

Strategijoje numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos partijų, ryšių mezgimas Vokietijos parlamente – Bundestage.

Dokumente keliamas tikslas stiprinti ryšį su Vokietijos federacinėmis žemėmis, svarstoma galimybė jose steigti naujų generalinių konsulatų ar ekonominių atstovybių.

Planuose – bankas ir vokiečių kalbos mokymas

Gairėse daug dėmesio skirta ir ekonominių ryšių stiprinimui, norima pritraukti Vokietijos investicijų į Lietuvos gynybos pramonę, gyvybės mokslų technologijas, stiprinti bendradarbiavimą su Vokietijos elektronikos, automobilių pramone.

Numatyta galimybė pritraukti į Lietuvą vokiško kapitalo komercinį banką, investicinių fondų, draudimo įmonių.

Norima gerinti ir susiekimo su Vokietija galimybes, didinti skrydžių į svarbiausius Vokietijos ekonominius centrus skaičių, skatinti reguliariųjų maršrutų ir krovinių srautų formavimąsi kroviniams gabenti bei keleiviams vežti, plėtoti Klaipėdos ir Vokietijos jūrų uostų bendradarbiavimą, pritraukti Vokietijos investicijų Klaipėdos Pietinio uosto infrastruktūros projektui.

Vilnius taip pat mato galimybę intensyviai su Berlynu bendradarbiauti žaliojo vandenilio technologijų vystymo, infrastruktūros plėtros bei galimo eksporto srityse.

„Nuo 2050-ųjų Lietuvai planuojant žaliojo vandenilio gamybos perteklių ir esant veikiančiam Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui, Vokietija, kurioje prognozuojamas atsinaujinančiosios energijos išteklių trūkumas, gali tapti Lietuvoje gaminamo vandenilio ir išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – eksporto rinka“, – rašoma dokumente.

Planuose – ir turizmo skatinimas, norima organizuoti rinkodaros kampanijas Vokietijoje, investuoti į turizmo infrastruktūrą Lietuvoje – informacija vokiečių kalba turistinėse vietovėse, gidų vokiečių kalba rengimas, turizmo, ypač sveikatinimo, paslaugų teikimas vokiečių kalba.

Strategijoje iškeltas uždavinys, kad per ateinančius penkerius metus vaikų, besimokančių vokiečių kalbos, skaičius padidėtų ne mažiau kaip iki 30 proc., ministerijų ir institucijų puslapiai būtų išversti į vokiečių kalbą.

Taip pat norima paskatinti vokiškų televizijos ir radijo kanalų transliacijas Lietuvoje.

Dokumente atsigręžiama ir į Vokietijoje gyvenančius išeivius iš Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos bei jų palikuonis.

Nuo 2017 metų Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui, o pernai Berlynas įsipareigojo iki 2027 metų Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą.