Vyriausybės trečiadienį priimtame nutarime numatyta, kad nuo spalio 10 dienos ji taip pat eitų ambasadorės pareigas Maltai, San Marinui, būtų nuolatine Lietuvos atstove prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos.

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Prisistatydama per Vyriausybės posėdį D. Kreivienė sakė, kad paskirta siektų geresnio Italijos supratimo apie geopolitinius iššūkius NATO Rytų flange, pabrėžė ekonominių ryšių plėtros svarbą.

„Ypatingai didelį dėmesį skirsiu ekonominių ryšių plėtrai, (...) kelčiau tikslą siekti geresnio Italijos supratimo apie geopolitinius iššūkius Rytų flange“, – sakė D. Kreivienė.

Tikrai norėčiau, kad žmonės būtų vertinami už tai, ką jie patys gali ar negali, ir šiuo atveju manau, kad tas vertinimas absoliučiai pagrįstas ir paskyrimas taip pat.

Ji taip pat pažymėjo sieksianti dvišalio dialogo, kuris nebrėžtų takoskyros tarp rytinio ir pietinio flango, o „tokio naratyvo įtvirtinimas tampa ypatingai svarbus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste“.

D. Kreivienė nuo 2019 metų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eina Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorės pareigas.

Anksčiau ji yra ėjusi šio departamento vadovo pavaduotojos pareigas, dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje vadovo pavaduotoja. Diplomatė ministerijoje dirba nuo 1998 metų.

D. Kreivienė – dabartinio energetikos ministro D. Kreivio sutuoktinė, dėl to teikimą ją skirti ambasadore kritikavo kai kurie opozicijos atstovai.

„Tikrai norėčiau, kad žmonės būtų vertinami už tai, ką jie patys gali ar negali, ir šiuo atveju manau, kad tas vertinimas absoliučiai pagrįstas ir paskyrimas taip pat“, – reaguodama į priekaištus per Vyriausybės posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.