- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi viešojo sektoriaus reformos: antradienį pristatytoje koncepcijoje numatoma stiprinti vadovų kompetencijas, steigti Viešojo valdymo agentūrą, atsisakant Valstybės tarnybos departamento.
„Pokyčiai nukreipti į įstaigų valdyseną, kad būtų sukurta efektyvesnė valdysena, pokytis į valstybės tarnybą – vadovų korpusą, pokytis į darbo užmokestį, kad jis būtų konkurencingesnis“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 3885 viešojo sektoriaus įstaigos, kuriose dirba apie 55 tūkst. valstybės tarnautojų.
Pasak viceministrės, per pastaruosius metus jau reorganizuota maždaug pusšimtis įstaigų.
„Nemanau, kad tai turi būti mechaninis kažkokių funkcijų jungimas, turi būti įvertinama, kiek ta funkcija efektyvi, kiek ji galėtų būti efektyvesnė ją vykdant horizontaliu būdu, pavyzdžiui, kažkokias bendrąsias funkcijas iškeliant“, – sakė viceministrė.
Nauja agentūra
Įgyvendinat pokyčius, ketinama atsisakyti centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos, panaikinamas Valstybės tarnybos departamentas.
Vietoje jo bus steigiama Viešojo valdymo agentūra. Ji turėtų skatinti pažangių valdysenos metodų taikymą biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, didintų šalyje teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerintų valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą.
Ji taip pat koncentruotųsi į vadovų kompetencijų ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą viešajame sektoriuje.
„Pirmiausia, akcentas į vadovų korpusą. Tai reiškia, kad jų karjera, priėmimas į darbą, žmogiškųjų išteklių valdymas toje agentūroje koncentruojasi. Be abejo, sprendžiami darbo užmokesčio klausimai“, – teigė premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
Kaip nurodo VRM, šiuolaikinis viešasis sektorius turi „gebėti greitai reaguoti ir spręsti kylančius klausimus“.
Dėl šios priežasties VRM siekia sudaryti sąlygas biudžetinėse įstaigose taikyti gerosios valdysenos praktiką: steigti kolegialius valdymo organus, suteikti įstaigos vadovui daugiau galios sprendžiant įstaigos struktūros, personalo apimties ir panašius klausimus.
Daugiau nei pusė vadovų konkursų, VRM duomenimis, šiuo metu neįvyksta, tinkamus kandidatus sunku pritraukti į valstybinių įstaigų vadovų poziciją, nes nėra užtikrinama efektyvi vadovų paieška ir išlaikymas.
Taip pat šiuo metu trūksta sisteminio ir nuoseklaus lyderystės stiprinimo, vadovams nėra sudaromos galimybės lanksčiai priimti efektyvius veiklos ir išteklių valdymo sprendimus, teigia pertvarkos rengėjai.
Be to, profesionalai valstybės tarnybą aplenkia ir dėl nekonkurencingo, su veiklos rezultatais nesusieto darbo užmokesčio.
Seimui pritarus, naujoji sistema turėtų įsigalioti nuo 2023 metų.
Situacija reikalauja pokyčių
VRM teigimu, situacija viešajame sektoriuje yra fragmentuota, nėra viešojo sektoriaus vadovų centralizuotos valdymo sistemos, neatliekama sisteminė sektoriaus analizė.
Be kita ko, į būtinybę tobulinti viešąjį valdymą kasmet Lietuvos dėmesį savo rekomendacijose atkreipia ir tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Europos Komisija.
Pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą iš 38 EBPO šalių. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai (36 vieta).
VRM Seimo pavasario sesijoje ketina pateikti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, o rudens sesijoje – Biudžetinių įstaigų ir Viešojo administravimo įstatymų projektus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą1
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė27
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus3
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją12
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...