„Laisvės TV“ akcija „Viso, Visvaldai“: A. Tapinas VRK tyrimą vadina neprofesionaliu

Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu, atsižvelgiant į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prašymus. Partijos nurodė, kad dėl itin didelės dokumento apimties neturėjo laiko tinkamai susipažinti su išvadomis ir pasirengti teisinei gynybai.

Kaip pranešta anksčiau, ketvirtadienį VRK ketino aptarti darbo grupės, atlikusios tyrimą dėl kampanijos „Viso, Visvaldai“ išvadas. Tyrimo, pradėto šių metų gegužę, išvadose siūloma pripažinti „Laisvės TV“ leidinį „Viso, Visvaldai“ paslėpta politine reklama. Taip pat išvadose nurodoma, kad leidinio rengimo, gaminimo ir skleidimo išlaidos yra nepiniginė auka, skirta kitų kampanijoje dalyvavusių kandidatų naudai. Tokia auka, darbo grupės nuomone, nėra priimtina.

Todėl siūloma pripažinti „Laisvės TV“ pažeidus Rinkimų kodeksą – dėl sąžiningų ir garbingų rinkimų principų nesilaikymo, paslėptos politinės reklamos skleidimo, neteisėto kitų politinės kampanijos dalyvių finansavimo ir pan.

Nutarimo projekte taip pat nurodoma, kad Rinkimų kodeksą pažeidė ir politinės jėgos – Laisvės partija, LVŽS, Lietuvos žaliųjų partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija bei TS-LKD – dėl sąžiningų ir garbingų rinkimų principų nesilaikymo, kampanijų finansavimo draudžiamomis lėšomis ir nepriimtinų aukų naudojimo rinkiminei politinei kampanijai.

Visgi, socialiniame tinkle „Facebook“ viešinti pranešimai, „Laisvės TV“ rengtos laidos, darbo grupės nuomone, nėra politinė reklama – kaip ir naujienų portalų ir medijų publikacijos, kuriose skelbta apie A. Tapino iniciatyvą.

VRK nutarimo projekte taip pat nurodoma, kad politinės kampanijos dalyviai, komisijai nusprendus, turėtų į valstybės biudžetą sumokėti politinės reklamos vertę atitinkančią baudą.

A. Tapinas: panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant to paties grėblio

Nors išvadų svarstymas perkeltas į kitą posėdį, posėdyje dalyvavęs A. Tapinas pateikė „Laisvės TV“ pozicija dėl VRK atlikto tyrimo. Jo manymu, darbo grupės atliktas tyrimas – neprofesionalus ir šališkas.

„Mano ir mano atstovaujamos organizacijos vertinimu, šis tyrimas yra nesąžiningas ir subjektyvus. Jis yra nukreiptas prieš konkrečią organizaciją – VšĮ „Laisvės TV“. Manau, tiek dėl kritikos VRK veiklai, tiek įtakos turėjo ir pralaimėtas teismas 2021 m.“, – posėdžio metu kalbėjo A. Tapinas, primindamas panaikintą VRK sprendimą dėl „Laisvės TV“ leidinio „Viso gero, Valdemarai“.

Panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant šito grėblio.

„Panašu, kad VRK antrą kartą lipa ant šito grėblio“, – teigė jis.

Jis taip pat iškėlė klausimą dėl VRK nario Justo Pankausko – A. Tapinas nurodė besitikintis, kad J. Pankauskas nusišalins nuo išvadų svarstymo, mat, jis figūruoja „Laisvės TV“ iniciatyvoje „Skaidrinam“, analizuojančioje galimą savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimą kanceliarinėmis lėšomis.

„Kadangi vienas iš VRK narių, Justas Pankauskas, yra dalyvis „Laisvės TV“ vykdomame tyrime „Skaidrinam“ (...), manome, kad jis negali būti objektyvus, svarstydamas „Laisvės TV klausimą“. Todėl mūsų prašymas kito posėdžio metu, kad jis nusišalintų nuo šio tyrimo, nes yra įtariamas neskaidriai naudojęs valstybės lėšas“, – nurodė visuomenininkas.

A. Tapinas negailėjo kritikos VRK darbo grupės darbui. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis klausimų, adresuotų „Laisvės TV“, formuoti šališkai, teigiant, kad vykdyta reklaminė kampanija prieš kandidatą V. Matijošaitį.

Be to, „Laisvės TV“ įkūrėjas atkreipė dėmesį, jog darbo grupė formuoja klaidingą išvadą – esą kandidatų komentarai leidiniui pasirinkti selektyviai. A. Tapinas pabrėžė – „Laisvės TV“ VRK persiuntė elektroninio laiško kopiją, kuriame matoma, kad įstaiga kreipėsi į visus kandidatus bei jų rinkiminius štabus. Tačiau, akcentavo jis, ši informacija ir kopija tyrimo išvadose neatsirado.

„Jau išvada yra melaginga. Jūs darote melagingą išvadą – mes jums parodėme dokumentais, kad mes kreipėmės į visus“, – aiškino A. Tapinas.

Jo teigimu, darbo grupė daro išvadas remiantis kelių kandidatų, nurodžiusių, jog negavo jokių kreipimųsi iš „Laisvės TV“ atsakymais – pavyzdžiui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Gintauto Labanausko liudijimu, esą jis į klausimus atsakė, tačiau leidinyje jo komentaro nebuvo.

„Mes iš jo atsakymo negavome – mes pasitikrinome“, – patikino visuomenininkas.

Tačiau, tęsė A. Tapinas, keisčiausia situacija yra susijusi su Laisvės partijos kandidatu Mantu Bertuliu, kuris VRK nurodė, kad į jį „Laisvės TV“ nesikreipė, tačiau tuomečio kandidato pozicija ir komentarai leidinyje „Viso, Visvaldai“ buvo išspausdinti.

„Juokingiausias dalykas, kuris man parodo, kaip atmestinai šis tyrimas buvo atliekamas – tai Laisvės partijos kandidato Manto Bertulio situacija“, – sakė A. Tapinas.

„Nei vienam tyrimo komisijos nariui nekyla abejonių – o kas čia yra?“ – kėlė klausimus jis.

A. Tapinui išsakius savo ir „Laisvės TV“ argumentus, VRK nariai patikino, kad sulaukti prašymai bus apsvarstyti kitame posėdyje.

Kaip pranešta anksčiau, VRK pradėjo tyrimą dėl „Laisvės TV“ šių metų gegužę. Tuomet į komisiją pasikreipė laikinosios sostinės meras Visvaldas Matijošaitis ir apskundė prieš jį nukreiptą akciją kaip neteisėtą politinę reklamą. Politiko kreipimesi nurodyta, kad A. Tapinas „pats asmeniškai ir per galimai tuo tikslu įsteigtą „Laisvės TV“ kreipėsi į žiniasklaidos priemones su prašymu publikuoti neigiamą informaciją“ apie Kauno merą. Be to, rašte VRK teigta, kad reklaminei kampanijai „Viso, Visvaldai“ rinktos lėšos buvo skirtos „Laisvės TV“ laidų kūrimui, todėl toks, pasak mero, finansavimas negali būti laikomas įprastiniu.

ELTA primena, kad sausį visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas paskelbė apie kampaniją „Viso, Visvaldai“. Akcija vykdyta tikslu skatinti kauniečius mero rinkimuose nepalaikyti Kauno mero V. Matijošaičio.

2020 m. Seimo rinkimų metu „Laisvės TV“ vykdė panašią kampaniją, nukreiptą prieš Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį Waldemarą Tomaszewskį, ir platino leidinį „Viso gero, Valdemarai?“. Tuomet politikui apskundus šią iniciatyvą VRK, komisija pripažino leidinį neigiama politine reklama, tačiau neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo.