Viceministras: ypatingų pokyčių sraute iš Baltarusijos į Lietuvą nefiksuojama

„Kažkokių ypatingų pokyčių sraute (iš Baltarusijos į Lietuvą – BNS) mes tikrai nestebime ir kažkokio didesnio intensyvumo bandančių pateikti asmenų iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tikrai neidentifikuojama“, – LRT radijui sekmadienį sakė V. Dmitrijevas, atsakydamas į klausimą apie judėjimą Lietuvos pasienyje iš Baltarusijos pusės Rusijoje vykusių neramumų metu.

Vidaus reikalų viceministras tikino, kad valstybės sienos apsaugos parengtis buvo padidinta dar bandant suvaldyti migracijos krizę ir niekada nebuvo „atpalaiduota“.

Didesnio intensyvumo bandančių pateikti asmenų iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tikrai neidentifikuojama.

Pasak jo, šiuo metu Lietuva savo veiksmus koordinuoja su Latvijos, Estijos ir Lenkijos politikais bei už sienų apsaugą atsakingais šių valstybių pareigūnais.

„Keičiamės ta informacija dėl pokyčių ir, žinoma, taikome atidžiau tuos sprendimus, kurie buvo priimti anksčiau – tiek dėl Rusijos piliečių neįleidimo, kokie sprendimai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime. Ir taikant regioninius sprendimus tarp keturių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – vėlgi yra nustatyti kriterijai, pagal kokius kriterijus Rusijos pilietis gali būti įleistas arba neįleistas“, – teigė V. Dmitrijevas.

Latvija ir Estija šeštadienį sugriežtino sienų apsaugą, reaguodamos į privačios karinės bendrovės „Wagner“ ginkluotą maištą Rusijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sekmadienį teigė, kad dėl Rusijoje kilusių neramumų šeštadienį Lietuvos institucijos buvo pasiruošusios stiprinti sienų kontrolę, tačiau, pasak jo, neišaugus migracijos iš Rusijos bangai bei šioje šalyje pasikeitus situacijai to daryti neprireikė.

Pasak L. Kasčiūno, esant poreikiui sugriežtinti sienų apsaugą būtų galima per keletą valandų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šeštadienį sakė, jog situacija prie sienos su Rusija ir Baltarusija yra stabili, sienos apsauga sustiprinta, visos tarnybos yra parengtyje.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Dėl  neramumų Rusijoje sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti situaciją šioje šalyje bei galimas jos pasekmes, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimus.