„Pradedu matyti savotišką tendenciją, kada valdžioje atsiduria ši pusė politinių partijų, pradedama labai domėtis disertacijomis. Lietuvoje yra daug įdomių disertacijų, siūlau paskaityti disertaciją politikų, nuo kurių visuomenei per kūną eina šiurpuliukai. Arba kai kurių buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie mokina, kaip su Konstitucija elgtis. Geros ten disertacijos apie miliciją ir kitus dalykus. Jeigu skaitome – skaitykime visas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
„Jeigu keliame klausimus apie mokslinių darbų kokybę, jeigu tai yra rimta diskusija, o ne politinis kabinėjimasis, – darykime diskusiją ne radijo studijose, ne televizijos studijose. Sėskime su rektoriais, mokslininkais, kalbėkime, ar tikrai trūksta kokybės, ką daryti, kad ją pagerintume. Gal reikia kažkokių lėšų papildomai skirti, kad doktorantai galėtų atlikti aukštesnės kokybės tyrimą. Dabar man tai panašu į politinį kabinėjimąsi, kuriam aš jau matau tendenciją“, – akcentavo jis.
Pasak politiko, vertinimą, ar darbas yra parašytas kokybiškai ir sąžiningai atlieka ne visuomenė, o tam skirtos struktūros aukštosiose mokyklose.
„Tą daro ne žmonės iš gatvės. Tam ir yra visa struktūra, yra gynimo taryba, oponentai. Visa tai yra sukurta, kad nebūtų nei plagiato, nei nekokybiškų darbų. Atsakomybę už tai prisiima universitetas, kuriame disertacija yra ginama“, – dėstė jis.
Kaip skelbė ELTA, pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl 2015 metais ISM Ekonomikos ir vadybos universitete apgintos M. Sinkevičiaus daktaro disertacijos – jos nepaskelbimo Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų (ETD, dabar – eLABa) sistemoje bei galimų akademinės etikos pažeidimų.
Kilus klausimų, kodėl premjero disertacija nebuvo prieinama eLABa sistemoje, M. Sinkevičius pasirašė sutikimą dėl mokslo darbo viešinimo. ISM universiteto atstovė Eltai informavo, kad disertacija į sistemą įkelta liepos 16 dieną.
Viešojoje erdvėje taip pat kilo klausimų dėl galimo plagijavimo. ISM universitetas pranešė gavęs oficialų kreipimąsi iš Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos dėl galimo akademinės etikos pažeidimo, susijusio su ministro pirmininko apginta daktaro disertacija.
Universitetas nurodė, kad gautas kreipimasis bus vertinamas ir nagrinėjamas pagal ISM galiojančią tvarką.
Pats premjeras teigė neabejojantis, kad galimi tyrimai dėl jo disertacijos baigtųsi jam palankiai. M. Sinkevičiaus teigimu, darbą jis parašė pats, todėl diskusijos šia tema turėtų būti užbaigtos.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda ragino leisti premjerui dirbti, o ISM rektorius Dalius Misiūnas sakė, jog šiomis diskusijomis norima pakenkti M. Sinkevičiaus reputacijai.
„Politinis susitarimas dėl gynybos finansavimo – labiau simbolinis nei teisiškai įpareigojantis“
A. Veryga skeptiškai vertina prezidento siūlymą partijoms susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų. Europarlamentaras teigė nematantis nei didelio poreikio tokiam susitarimui, nei jo praktinės naudos.
Pasak A. Verygos, šiuo metu tarp politinių jėgų nėra reikšmingų nesutarimų dėl būtinybės skirti daugiau lėšų šalies gynybai.
„Aš bent negirdžiu nė iš vienos politinės jėgos, kad čia būtų kažkur prieštaravimas ar abejojimas, ypač šiandieniniame kontekste“, – „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras.
Anot jo, jei siekiama ilgalaikio ir tvirto įsipareigojimo dėl gynybos finansavimo, reikėtų svarstyti ne politinius susitarimus, o platesnę diskusiją dėl galimybės tam tikras finansavimo nuostatas įtvirtinti teisės aktuose.
Tačiau, A. Verygos teigimu, tam kliūtimi gali būti ankstesni Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kuriuose pabrėžiama, kad įstatymuose neturėtų būti nustatomi fiksuoti biudžeto procentai atskiroms sritims, nes tai mažina Vyriausybės galimybes lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Kaip pavyzdį jis paminėjo diskusijas ir KT sprendimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelio.
A. Verygos vertinimu, politiniai partijų susitarimai nėra teisiškai įpareigojantys, todėl pasikeitus politinei situacijai ar valdžiai jų gali būti nesilaikoma.
„Tai nebus tokio teisinio lygio dokumentas, kad už jį galėtum ką nors paduoti į teismą ar išsireikalauti, kad jo būtų laikomasi“, – teigė jis.
Politikas pripažino, kad toks susitarimas, jei jį pasirašytų visos pagrindinės politinės jėgos, galėtų turėti simbolinę reikšmę. Tačiau tai esą neužtikrintų ilgalaikio įsipareigojimo.
„Simboliškai turbūt gražu būtų, jeigu visi sutartume, bet pragmatiškai žiūrint tai neužkirstų kelio ateityje priimti kitokius sprendimus“, – sakė A. Veryga.
Jis taip pat priminė ankstesnes diskusijas dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, pažymėdamas, kad ir tuomet politiniai įsipareigojimai nebuvo lengvai įgyvendinami.
ELTA primena, kad prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad, Gitano Nausėdos nuomone, Lietuvai būtina nuosekliai stiprinti gynybos pajėgumus, nes geopolitinė įtampa artimiausiais metais neišnyks. Anot jo, po 2030 metų reikėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo.
V. Augustinavičius pažymėjo, kad nors NATO kontekste svarbus rodiklis yra gynybos išlaidų dalis nuo BVP, praktiškai svarbiausia yra reali lėšų suma, reikalinga suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, kad planuojant gynybos finansavimą po 2030 metų Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą.
2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.
Simboliškai turbūt gražu būtų, jeigu visi sutartume, bet pragmatiškai žiūrint tai neužkirstų kelio ateityje priimti kitokius sprendimus
Apie apkaltą R. Žemaitaičiui: atrodytų, logiška sulaukti LAT sprendimo
Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų, A. Veryga mano, kad sprendimą dėl apkaltos procedūros derėtų priimti tik sulaukus galutinės instancijos teismo verdikto.
„Atrodytų, logiška sulaukti galutinio teismo sprendimo, nes esame matę ne vieną gi bylą su politikais, kur skirtingų instancijų teismai priima, na, kardinaliai skirtingus sprendimus“, – „Žinių radijui“ teigė politikas.
A. Verygos teigimu, nors Seimas yra laisvas apkaltos procesą politikui organizuoti bet kuriuo metu, jeigu tam mato poreikį, nesinori „užbėgti įvykiams už akių“.
„Nesinorėtų užbėginėti įvykiams už akių, kad ir kaip man nepatiktų visi tie R. Žemaitaičio pasisakymai, ir aš tikrai juos labai neigiamai vertinu“, – sakė LVŽS lyderis.
Paklaustas, ar džiaugiasi, kad „Nemuno aušros“ nebėra koalicijoje, A. Veryga teigė, jog „gerai, kad nereikia už svetimas bėdas aiškintis“.
„Savotiškai smagu, kad nereikia būti šalia tokių žmonių“, – komentavo jis.
Savotiškai smagu, kad nereikia būti šalia tokių žmonių.
Teismas pripažino kaltu už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą
Kaip skelbta, Lietuvos apeliacinis teismas pastarąjį trečiadienį nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Jis padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė. Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui (LAT).
Parlamento Etikos ir procedūros komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas Eltai patvirtino, kad po šio teismo sprendimo R. Žemaitaičiui Seime bus pradėta apkaltos procedūra.
Tiesa, Seimo pirmininkas Juozas Olekas praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad minėtoji procedūra „aušriečių“ lyderiui galėtų būti pradėta tik įsiteisėjus galutiniam – LAT – sprendimui arba jeigu nebūtų apskųstas Apeliacinio teismo nuosprendis.
R. Žemaitaitis teismo nuosprendį vadino politizuotu, žadėjo jį skųsti LAT.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
(be temos)
(be temos)