„Valstiečių“ seniūnė tikisi, kad pavyks „perkrauti“ santykius su valdančiaisiais

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kurios kandidatūra Seimui tik pradėjus darbą palaikymo į vicepirmininkės pareigas nesulaukė, tikisi, kad Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikysis pažado užglaistyti konfliktą, kuris kilo, kai nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje. Seimo pirmininkė yra užsiminusi, kad svarstoma, jog galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į parlamento pirmininko pavaduotojus.

Kaip Eltai teigė „valstietė“, ji kol kas vis dar laukia V. Čmilytės-Nielsen skambučio, nes teigė esanti įsitikinusi, kad „kamuoliukas“ ir iniciatyva šiuo atveju yra būtent Seimo pirmininkės pusėje.

„Su pirmininke daugiau nieko nederiname, laukiu jos skambučio. Manau, kad rytoj bet kokiu atveju bus Seimo posėdis, o ji yra grįžusi iš izoliacijos. Manau, kad bet kokiu atveju pokalbis įvyks, o kas iš to bus – tikrai nežinau“, – sakė A. Norkienė.

Manau, kad bet kokiu atveju pokalbis įvyks, o kas iš to bus – tikrai nežinau.

Paklausta, ar nekyla pernelyg didelė rizika, kad kandidatūros derinimas paskutinę dieną ar net paskutinėmis minutėmis nebus konstruktyvus ir kad galbūt vėl nepavyks suderinti kandidato, A. Norkienė pabrėžė mananti, kad iniciatyvą šiuo atveju turėtų rodyti valdantieji.

„Noriu priminti, kad frakcija nori siūlyti, bet mes turime turėti į ką siūlyti. Aš manau, kad tai yra Seimo pirmininkės teikimas, tad iniciatyva ir kamuoliukas lieka jos pusėje“, – sakė ji.

„Tikrai nesiruošiame jos spausti į kampą ir atakuoti. Manau, kad viskas išsispręs ramiai“, –  pridūrė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.

LVŽS frakcija yra informavusi, kad slaptu balsavimu yra išsirinkusi, ką siūlys į vicepirmininkus, tačiau kandidato pavardės neatskleidžia. Viešai kalbama, kad tai Jonas Jarutis, kurį partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau kartą nesėkmingai bandė siūlyti į šias pozicijas. Visgi A. Norkienė teigė, nenorinti šios pavardės atskleisti viešai.

„Kai nėra žmogaus kur siūlyti, tai nematau tikslo apie tai kalbėti“, – sakė ji, pažymėdama, jog turinti viltį, kad valdantieji ketvirtadienį spręsdami šį aistras kėlusį klausimą bus „kultūringesni“.

Jei Seimo valdyboje atsirastų papildoma vicepirmininko pareigybė ir jei ją užimtų būtent „valstiečių“ siūlomas atstovas, neslėpė A. Norkienė, tai galėtų tapti pastarąsias savaites įtampoje besiklosčiusių LVŽS ir valdančiųjų santykių „perkrovimo“ pradžia.

„Tai būtų savotiškas santykių perkrovimas. Tikrai norėtųsi, kad tai būtų pradžia, nuo kurios mes eitume į priekį. Mes esame tam nusiteikę, tačiau kartu suprantame, kad nusiteikimas turi būti abipusis“, – teigė ji.

J. Razma pasigenda LVŽS iniciatyvos

Tačiau konservatoriui ir pirmajam Seimo pirmininkės pavaduotojui Jurgiui Razmai toks „valstiečių“ pasyvumas ir valdančiųjų iniciatyvos laukimas pasirodė keistas. Politikas teigė, kad ketvirtadienio posėdyje tarsi ir planuojama svarstyti šį klausimą, tačiau, pabrėžė politikas, iniciatyvą turėtų rodyti būtent vicepirmininko pozicijos siekiantys „valstiečiai“.

„Darbotvarkėje šis projektas teoriškai yra numatytas. Tačiau daug kas priklausys nuo Valstiečių žaliųjų frakcijos, ar jie parodys iniciatyvą pasikalbėti su Seimo pirmininke, ar pateiks savo siūlymus. Darbotvarkėje mes numatome vietą tokiam projektui“, – Eltai sakė J. Razma.

Daug kas priklausys nuo Valstiečių žaliųjų frakcijos, ar jie parodys iniciatyvą pasikalbėti su Seimo pirmininke, ar pateiks savo siūlymus.

Jo teigimu, kol „valstiečiai“ patys neparodys iniciatyvos ir oficialiai aiškiai neįvardins, ką ketina siūlyti į Seimo pavaduotojus, kalbėti apie tai, ar šią savaitę galima padėti tašką konfliktą tarp opozicinės LVŽS ir valdančiųjų sukėlusioje istorijoje sudėtinga.

„Jei kažkas kalba, tai nėra oficiali frakcijos pozicija. Vis dėlto frakcijos atstovai turi susitikti, susisiekti bent jau telefonu su Seimo pirmininke ir savo poziciją pristatyti, o ne kalbėti, kad yra kažkoks paslaptingas teikimas, kurio neskelbia, bet kurį visi žino“, – sakė konservatorius.  

ELTA primena, kad faktas, jog spalį išrinktame Seime „valstiečių“ frakcija parlamento valdyboje liko neatstovaujama, sukėlė aštrias trintis tarp LVŽS ir valdančiųjų. Seimui vicepirmininkais paskyrus opozicinių Darbo partijos ir socialdemokratų atstovus, valdantieji teigė, kad „valstiečiai“ į parlamento valdybą gali patekti išsirinkę opozicijos lyderį. Tačiau tokį pasiūlymą „valstiečiai“ traktavo kaip šantažą ir opozicijos teisių ignoravimą. Galiausiai tai tapo prielaida LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasitraukti iš Seimo, teigiant, kad tai daro siekdamas užtikrinti „valstiečių“ frakcijos teises Seime.