„Reikia daryti naują politiką ir mūsų toks tikslas, mes todėl ir papildėme valdančiąją daugumą, kad darytume naują, sąžiningą politiką ir kad visi šie protegavimai, savų žmonių skyrimai į valdybas, stebėtojų tarybas – manome, kad ta era jau baigėsi, reikia žiūrėti į kompetenciją, o ne į savo kažkokias nuožiūras“, – BNS penktadienį sakė V. Tomaševskis.

Jis tikino, kad sprendimus dėl Lietuvos pašto valdybos priima ministras, nederindamas su jį delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovybe.

„Čia ministro kompetencija, jis vykdo savo pareigas pagal savo įgaliojimus ir priima sprendimus vienareikšmiškai savarankiškai. Mes neturim jokio nei laiko, nei noro šiuos klausimus spręst“, – patikino V. Tomaševskis.

„Kartais ministras pakalba apie kažkokius reikalus, susijusius su šitais panašiais sprendimais, sakau, prašom, patys įvertinkit, čia jūsų prerogatyva ir priimkit sprendimus“, – pridūrė jis.

Pasak V. Tomaševskio, ministro sprendimai dėl Lietuvos pašto valdybos atšaukimo yra „teisingi ir teisėti, kitaip ir negali būti, kadangi ministerijų teisininkai vizuoja visus sprendimus“.

Čia ministro kompetencija, jis vykdo savo pareigas pagal savo įgaliojimus ir priima sprendimus vienareikšmiškai savarankiškai. Mes neturim jokio nei laiko, nei noro šiuos klausimus spręst.

„Nesuprantu, kodėl šitas ažiotažas kilo, čia normalus darbas. (...) Aš galiu tai vertinti kaip tam tikrą opozicijos bandymą ginti savo žmones, kuriems jie suteikė tam tikrus postus ar paskyrė. Galima išanalizavus vertinti, kad čia dar Eligijaus Masiulio (2008–2012 metais buvusio susisiekimo ministro – BNS) paskirti žmonės, aišku, jie ginasi, Liberalų partija dabar opozicijoj“, – aiškino V. Tomaševskis.

Atkreipus dėmesį, kad Lietuvos pašto valdyba suformuota 2017 metais, kai Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje susisiekimo ministerijai vadovavo nepartinis Rokas Masiulis, V. Tomaševskis kartojo girdėjęs diskusiją, kad „čia dar E. Masiulio skirti žmonės pagal liberalų požiūrį“.

„Mes tai siejame su nesąžininga politika, su korupcija, kuri, deja, egzistavo šalyje“, – kalbėjo LLRA-KŠS vadovas.

Jis sakė nežinąs, ar ketinama atšaukti ir kitų valstybės valdomų įmonių valdybas.

Ketvirtadienį neeiliniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje paklaustas, ar nežada atšaukti ir „Lietuvos geležinkelių“ bei „Kelių priežiūros“ valdybų, ministras J.Narkevičius sakė to nei patvirtinsiąs, nei paneigsiąs.

Spalio 31 dieną J. Narkevičius atšaukė Lietuvos pašto valdybą, kurioje dominavo nepriklausomi nariai, ir ketverių metų kadencijai paskyrė naują, kurioje daugumą sudaro ministerijos žmonės. Tačiau šią savaitę kelias dienas atostogavusį J. Narkevičių pavadavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakeitė įsakymą, nurodęs, kad valdyba atšaukiama nuo gruodžio 31-osios. Apie pastarąjį sprendimą viešai nebuvo pranešta.

Opoziciniai konservatoriai ir liberalai šiuos sprendimus vadina nemotyvuotas ir neteisėtais.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad keičiant Lietuvos pašto valdybą siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio įmonės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus pertvarkant įmonę.

„Visi sprendimai priimti pagal kompetenciją, aišku, gali jie būti koreguojami, kadangi nėra taip, kad yra kažkokie optimalūs sprendimai, vyksta tam tikras procesas. Suprantame, kad žiniasklaida bando gąsdinti ir pensininkus, kad nebus nešiojamos pensijos, čia yra netiesa, nesąmonė. Viskas bus laiku. Tai tam tikras spaudimas, kad nebūtų daromi ryžtingi, bet reikalingi sprendimai“, – svarstė V. Tomaševskis.

J. Narkevičius neigė portalo 15min.lt teiginius, kad valdybos įgaliojimai pratęsti iki metų pabaigos siekiant išvengti rizikos, jog bendrovė negalės dalyvauti „Sodros“ pensijų išnešiojimo konkurse.

Anot 15min.lt, valdybos nebuvimas yra pagrindas neišduoti mokėjimo licencijos. Mokėjimo įmonių įstatyme taip pat teigiama, kad šios licencijos siekianti įmonė privalo turėti valdybą.

Pagal įstatymą, Lietuvos bankas turi teisę panaikinti Lietuvos pašto elektroninių pinigų įstaigos licenciją gruodžio 1 dieną, nes nuo birželio 1 dienos įmonė nebeteikia šių paslaugų. Finansų įstaigų įstatymas numato, kad centrinis bankas gali atšaukti licenciją, jei įmonė daugiau kaip šešis mėnesius nebesiverčia joje numatyta veikla.

„Sodra“ jau yra paskelbusi pensijų išnešiojimo 2020 metais Vilniuje ir Kaune konkursą. „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis BNS pranešė, kad vokus atplėšti numatyta lapkričio pabaigoje, o konkurso nugalėtojus planuojama paskelbti gruodžio viduryje.