V. Čmilytė-Nielsen: žmogaus teisių klausimai visuomet sunkiai skinasi kelią

Seimo pirmininkė savo kalbą pradėjo nuo valdantiesiems nesėkmingai pasibaigusio balsavimo dėl lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo bei kitų žmogaus teisių klausimų. Pasak politikės, visiškai natūralu yra tai, kad daliai žmonių, kurių tam tikri įstatymai tiesiogiai nepaliečia, gali pasirodyti, jog valstybėje yra kur kas svarbesnių spręstinų klausimų.

„Nejaugi neliko šalyje problemų, kad būtent dabar imatės tokių dalykų? Panašią frazę ne kartą teko išgirsti per šią pavasario sesiją, ypač jos pabaigoje, kuri tikrai nebuvo paprasta. Daugiausiai tai lietė Partnerystės įstatymo projektą, sukėlusį tam tikrą rezonansą. Klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, daliai visuomenės, kurios tiesiogiai ir visa apimtimi nepaliečia, dažnai atrodo ir pertekliniai, ir nesavalaikiai. Tai yra natūralu“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, kartu pažymėdama, kad žmogaus teisių problemų sprendimas ir kitose šalyse ne visada būna lengvas ir greitas.

Klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, daliai visuomenės, kurios tiesiogiai ir visa apimtimi nepaliečia, dažnai atrodo ir pertekliniai, ir nesavalaikiai.

„Žmogaus teisių problematika visuomet nelengvai skinasi kelią, ir ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse. Tačiau per rūpestį žmonėmis, kurie neturi tiek teisių, kiek dauguma, atsiskleidžia visuomenės branda. Ir mes einame šiuo keliu. Nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi“.

Seimo pirmininkė akcentavo svarbiausius Seimo paskyrimus. Pabrėžė, kad daugiau nei po metų pertraukos gali veikti visos sudėties Konstitucinis Teismas su naująja pirmininke Danute Jočiene bei atsinaujinusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Taip pat akcentuotos Pagrindinio šalies įstatymo pataisos, leisiančios į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Liberalų sąjūdžio partijai vadovaujanti politikė skyrė dėmesio ne tik paskyrimams, tačiau ir atleidimams. Ji prisiminė ir daugybę aistrų visuomenėje sukėlusį A. Jakubausko atleidimą iš LGGRTC vadovo pareigų.

„Per šią sesiją Seimui teko atleisti su savo pareigomis nesusitvarkiusį Adą Jakubauską, ėjusį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – lydima opozicijos pasipiktinimo šūksnių dėl šio pasisakymo teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento pirmininkė taip pat pažymėjo esą įgyvendintą valdančiosios koalicijos sutartyje numatytą siekį pagerinti teisėkūros proceso kokybę. Politikės įsitikimu, mažesnis priimtų teisės skaičius per pavasario sesiją indikuoja, kad Seimas priiminėjo kokybiškesnius projektus ir skyrė daugiau laiko diskusijoms.

„Koalicijos sutartyje greta kitų svarbių dalykų išskirtas prioritetas, tiesiogiai susijęs su Seimu, jo darbu – kokybiška teisėkūra, be kurios neįmanomas brandus parlamentarizmas. Sprendžiant iš statistikos, teisės aktų pavasario sesijoje svarstyta ir priimta apie ketvirtadaliu mažiau negu anksčiau per analogišką laikotarpį, o tai reiškia, kad galėjome skirti daugiau laiko išskirtinei analizei srities, kurią numatoma reglamentuoti, bei kokybiškesniam teisės aktų rengimui“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamentarai trečiadienį, tradiciškai sugiedoję himną, užbaigė Seimo pavasario sesiją.

Šiuo metu parlamentarai neturi planų rinktis į neeilinę Seimo sesiją, nebent jos prireiktų tuo atveju, jei šalies prezidentas vetuotų kai kuriuos Seimo priimtus įstatymus.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.