- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pritarė Konstitucijos pataisai dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo. Iki šiol į parlamentarus kandidatuoti galėjo ne jaunesni nei 25 metų asmenys, dabar amžiaus kartelė sumažinta iki 21-ų metų. Už šią pataisą balsavo 101 parlamentaras, prieš buvo keturi, susilaikė – 22. Apie tai LNK kalbėjosi su pataisos iniciatore Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
– Ką amžiaus cenzo sumažinimas suteiks, kokia iš to nauda?
– Pasiūlymas pakeisti amžiaus cenzą kandidatuoti nuo 21 metų gimė kaip kompromisas, įvertinus, kad Lietuva iki šiandien buvo viena iš vos keturių ES valstybių, kur galioja aukščiausias amžiaus cenzas kandidatuojantiems į Parlamentą, t. y. 25-eri metai. Sekdama ne vienus metus diskusijas, debatus ir inicijuodama pasiūlymą pakeisti kandidatavimo amžių nuo 21 metų, puikiai supratau, kad tai tokia pataisa, kuri, tikėtina, gali būti realizuota ir įgyvendinta. Kad būtų pakeista Konstitucija, reikia 94 Seimo narių balsų, tokie pokyčiai reikalauja labai plataus sutarimo.
– Kada praktiškai galėsime Parlamente pamatyti jaunesnių, nuo 21-ų metų amžiaus, narių?
– Nuo kitų Seimo rinkimų.
– Ar nebijote, kad per kitus rinkimus Seimą užplūs jaunuoliai nuo 21-ų metų?
– Tai tikrai jokia grėsmė, tačiau nemanau, kad užplūs, nes, pakeitus kandidatavimo į savivaldybių tarybas amžių, tikrai neužplūdo jauni žmonės. Plačiau atvertos durys kandidatuoti į Seimą labiau rodo, kad jauni žmonės gali anksčiau pradėti visą politinės kampanijos kelią ne kaip pagalbininkai, konsultantai, o patys kaip visaverčiai kandidatai. Tai labai svarbus tikslas, o rinkėjai apsispręs, ar jie norės pasitikėti jaunais žmonėmis. Aš tikrai tikiu, kad Seime atsiras daugiau jaunų žmonių, politikų, kurie atstovaus jaunimui ir jų problemoms. Noriu, kad kuo daugiau jaunų žmonių kuo anksčiau įsitrauktų į politinę veiklą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai kurie parlamento nariai sakė, kad 21-ų metų žmogus yra viso labo trečiakursis, kokių jis gali pasiūlyti sprendimų.
– Pabrėžčiau, kad Seimo salėje sulaukta didelio palaikymo – net 101 Seimo narys balsavo už. Nepasitikėjimas jaunais žmonėmis nepagrįstas, kai kurie jauni žmonės gali būti brandesni už kur kas vyresnius, nematau bėdos. Ir kas svarbiausia demokratijai – dėl kandidato pranašumų, trūkumų visada apsisprendžia rinkėjai.
– Gal jūs per praėjusius rinkimus susidūrėte, kad padėjėjai ar jaunesni nariai negalėjo kandidatuoti?
– Ne vieną kartą tekę matyti jaunus žmones, ir ne tik mano komandoje, bet įvairių pažiūrų, kurie puikiausiai galėtų kandidatuoti, net kandidatavo į Europos Parlamentą, kur galima tai daryti nuo 21 metų.
– Kokių dar pranašumų galėtų būti, jei Seime atsirastų daugiau jaunų žmonių, nekalbant apie tai, kad būtų daugiau atliepiama jaunimo poreikių.
– Nemanau, kad tai galima būtų sieti su kažkokios vienos temos klausimu. Parlamentas yra visuomenės atspindys ir geriausia, kai jame yra daug įvairovės. Šios kadencijos Parlamentas yra jaunesnis, jame daugiau moterų nei paprastai. Kai Parlamente bus daugiau jaunų žmonių, tai vienareikšmiškai užtikrins, kad matysime temas įvairesniais kampais.
– Ar tikite, kad greitai pamatysime jaunų žmonių Seime? Seniau sumažinus cenzą iki 25-erių jaunimas neskubėjo į Seimą.
– Tikiu, kad tokiems pokyčiams reikia laiko. Tikiuosi, kad jauni žmonės drąsiau kandidatuos ir tie, kurie nuo mokyklos suolo domisi politika, matys perspektyvą tapti kandidatais į Seimą. Kiek tokie siekiai materializuosis, priklauso nuo to, kaip pavyks įtikinti rinkėjus.
– Ką jūs veikėte, kai buvote 21-ų metų?
– Žaidžiau šachmatais ir auginau du sūnus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį1
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje9
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados2
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą6
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...