V. Blinkevičiūtė: atskirtis ir socialinis neteisingumas išlieka kraujuojančia žaizda

Taip ji kalbėjo šeštadienį partijos tarybos posėdyje, kritikuodama dabartinės valdančiosios daugumos sprendimus.

„Lietuvos žmonėms kaip niekada reikia atidžios kasdienėms problemoms, pagarbios ir socialiai teisingos politikos. Nelygios galimybės, atskirtis ir socialinis neteisingumas mūsų šalyje išlieka tiesiog kraujuojančia žaizda“, – teigė LSDP lyderė.

„Daugelis Lietuvos žmonių pagrįstai priekaištauja, kad šalies ekonominio augimo vaisiai jų paprasčiausiai nepasiekia“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Europos Parlamente dirbanti politikė abejojo valdančiosios daugumos vienybe.

„Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra. Jie patys, matyt, to nesupranta. Jos pasirašyta bendra Vyriausybės programa taip ir liko tuščiu vekseliu – nepagrįstu nei finansais, nei pakankamu įsipareigojimų vykdymu, – tvirtino politikė. – Pagaliau, ir biudžetas – svarbiausias kasmet tvirtinamas įstatymas – kaip Kristijono Donelaičio sakyta, vos vos sunkiai braškėdamas priimtas. Ir tai – po virtinės koalicijos partnerių nesutarimų.“

Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra.

Už biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, vienas politikas susilaikė. Dokumentą palaikė visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų.

Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus.

„Kelių greičių Lietuva“

V. Blinkevičiūtė akcentavo, kad skurdo riziką patiria maždaug kas penktas žmogus.

„Daugiausia tarp jų – mūsų senjorai ir vieniši žmonės, ir žmonės su negalia. Ir situacija blogėja. Premjerės (Ingridos) Šimonytės mėgstamos šaltų skaičių lentelės, kur vedami visokie vidurkiai, paprasčiausiai to dažnai neparodo“, – sakė ji.

Politikė tvirtino, kad dėl augančių kainų į pagalbą maistu gyventojams teikiančias nevyriausybines organizacijas kreipiasi ir dirbantys žmonės.

„Kaip galima to nematyti ir sakyti, kad viskas gerai“ – teigė LSDP lyderė.

Pasak politikės, „kuriama kelių greičių Lietuva“.

„Sėkmingų žmonių ir tų, kurie palikti vieni. Ir kuo silpnesnė valdžia, tuo didesnė jos arogancija. Tuo didesnė panieka kitai nuomonei“, – sakė socdemų vadovė.

Ji teigė, kad jau kita Vyriausybė turės imtis pagarbaus dialogo su visuomene atkūrimo, socialinio dialogo atnaujinimo, taip pat „neatidėliotinų veiksmų gelbėjant mūsų viešąjį sektorių“.

„Mūsų braškančias per siūles sveikatos ir švietimo sistemas. Kad mūsų Lietuvos žmonės ir jų vaikai laiku gautų tiek sveikatos, tiek švietimo paslaugas. Jau kelinti metai iš eilės švietimo srities tyrimai rodo, jog didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargingųjų šeimų vaikų, menksta lygios galimybės mokytis“, – kalbėjo politikė.

„Tad realybė tokia: sveikatos ir švietimo sektoriai skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nauda yra labai abejotina“, – pridūrė ji.

Tarybos posėdyje taip pat priimtas LSDP pareiškimas dėl regioninės politikos stiprinimo, kuriuo valdantieji raginami jai skirti prioritetinį dėmesį ir „ją finansuoti ne vien tik ES lėšomis, bet ir kitais finansiniais šaltiniais“.

„Man kelia nerimą, kad vis daugiau viešųjų paslaugų tiesiog privatizuojama. Nori gydytis – pirk. Nori mokytis – pirk“, – sakė partijos vadovė.

Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis savo ruožtu stebėjosi, kad jo kolegos taip aštriai kritikuoja valdžioje esančius konservatorius, bet retas siūlo, ką reikėtų daryti kitaip, o dėl regioninės politikos, anot jo, atsakomybę turėtų prisiimti ir LSDP.

„Kas yra regioninė politika? Regioninė politika esame mes. Mes, merai, kurie dirbame ir vadovaujame tai politikai, kai kada ir ne vienus metus. Ir mes skundžiamės, kad kažkas yra blogai. Bet ar mes darome ką nors kitaip?“ – klausė jis.

„Šiandien skundžiamės, kad neįsisaviname lėšų, prieš savaitę šioje salėje atsiėmėme iš ministerijos apdovanojimą už geriausiai įgyvendintus projektus, ir buvo pasakyta: 67 projektai neįgyvendinti, net neįgyvendino regionai. Mes patys neįgyvendiname projektų, negalime uždaryti finansavimo laikotarpio ir sakome, kokia bloga yra valdžia. Juk mes ir esame ta valdžia“, – tvirtino Alytaus meras.

„Šiandien mums reikia kalbėti, ką mes kitaip padarysime“, – pabrėžė jis.

N. Cesiulis tvirtino, kad prieš tris savaites Marijampolėje susirinkę merai svarstė, ar Seimo rinkimus laimėjus socialdemokratams padėtis šalyje pagerės.

„Žinote, prieš tris savaites buvo susirinkę regionų merai į Marijampolę. Iš 18 merų buvo gal 15, ir, nepatikėsite, jie klausė, ar bus geriau, kai laimės socialdemokratai“, – teigė jis.

„Aš, kaip socialdemokratas meras, Seimo narių savo kabinete mačiau gal du, tačiau kai kuriuos ministrus iš šios daugumos mačiau 20 kartų“, – tvirtino N. Cesiulis.

Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis.

G. Landsbergį lygino su obuoliu

V. Blinkevičiūtė taip pat sukritikavo konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pastaruoju metu akcentuojantį, kad Lietuva turi ruoštis scenarijui, jog Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis. Jo teigimu, Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kas atsitiko, kad būtent dabar reikia sėti paniką? Rinkimai prasidėjo?“ – sakė ji.

Kalbėdama apie saugumo iššūkius po Rusijos invazijos į Ukrainą, LSDP lyderė teigė, kad „grėsmės akivaizdoje susitelkėme“, tačiau dabar „patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

„Matydami nepaaiškinamą biudžeto gynybai stabdymą, kuris įšaldo reikalingus ginkluotės įsigijimus, divizijos kūrimą, ir nukelia mūsų pajėgumų suformavimą, pasiūlėme papildomus finansinius lėšų gynybai didinimo instrumentus. Pavyzdžiui, gynybos obligacijas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

„Konservatorių lyderiams toks siūlymas netinka, nes pasiūlė socialdemokratai“, – sakė ji.

Valdančiųjų lyderiai sako, kad tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų.

Inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos energetikoje

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad frakcijos nariai Seime inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos šalies energetikos sektoriuje.

Be to, ji energetikos ministrą Dainių Kreivį kaltina nevaldant situacijos ir mano, kad turėjo atsistatydinti jau anksčiau.

„Mes socialdemokratai inicijuojame parlamentinį tyrimą, nes klausimų dėl padėties energetikos sektoriuje iš tikrųjų yra labai daug“, – spaudos konferencijoje po šeštadienį Vilniuje vykusio LSDP tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Mūsų tikrai gana vieninga nuomonė, kad ministras Dainius Kreivys jau seniai turėjo atsistatydinti, nes seniai nevaldo situacijos arba šalinasi nuo sprendimų energetikos sektoriuje“, – pridūrė ji.

Pasak V. Blinkevičiūtės, bus siūloma, kad parlamentinio tyrimo komisija, kurios steigimo projektas turėtų būti užregistruotas kitą savaitę, atliktų visuotinį šalies energetikos sektoriaus tyrimą – jis apimtų tiek „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skolą vartotojams, tiek elektros rinkos liberalizaciją.

„Susidaro įspūdis, kad „Ignitis“ ar ESO tarytum būtų valstybė valstybėje. Ši 160 mln. eurų skola, kuri buvo paimta iš žmonių ir dabar sakoma, kad kažkada tai grąžins, iš tikrųjų nieko netenkina“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Kita vertus, reikia įvertinti ar pasiteisino elektros energetikos tiekėjų rinkos liberalizavimas dėl tų pačių elektros kainų“, – kalbėjo socialdemokratų pirmininkė.

Taip ji kalbėjo po to, kai elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, kad vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai po 30 eurų.

Jos teigimu, atsakomybę dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti ir elektros rinkos reguliuotojas –VERT.

„VERT lygiai taip pat turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, vykdyti didesnę priežiūrą kiekvienų konkrečiu atveju dėl energetikos įmonių priimamų sprendimų“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Iki šiol permoką planuota grąžinti per 15 metų, tačiau dabar svarstoma, kad ji buitinius vartotojus turėtų pasiekti per pustrečių, o įmones – per pusaštuntų metų.

„Iš to turėtų plaukti politinė atsakomybė ir tai yra parlamentinės kontrolės klausimas“, – šeštadienį partijos tarybos posėdyje sakė socdemų lyderė.

„Todėl kreipiuosi į Seimo Socialdemokratų frakciją ir raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje. Privalome išsiaiškinti, kas iš tikrųjų dedasi energetikos sektoriuje. To laukia ir Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.

LSPD frakcijos Seime narys, buvęs šios partijos vadovas Gintautas Paluckas per tarybos posėdį pareiškė, kad vieną kartą permokėję 160 mln. eurų vartotojai už juos sumokės dar kartą.

„Kalbant apie ESO ir 160 mln. eurų, duok Dieve, kad jie būtų pavogti, tada galėtumei ieškoti, susigrąžinti, kaltus surasti. Problema yra gilesnė, tai yra sąmoningas veikimas, kaip tuos pinigus iš energetikos įmonių ištraukti, išmelžti ir panaudoti bendrosioms reikmėms“, – tvirtino parlamentaras.

„Kai mes šnekame, per kiek laiko mums ESO grąžins tuos 160 mln. eurų, iš tiesų mes patys sau grąžinsime. Jie kitų pinigų neturi. Bet kokius terminus, bet kokias palūkanas, bet kokias paskolintas sumas mes trauksime į tarifą ir iš to tarifo patys sau mokėsime“, – sakė jis.

G. Palucko teigimu, anksčiau sumokėtų pinigų tiesiog nebėra.

„O pinigai yra pravalgyti, jie nuėjo dividendų pavidalu į bendrąsias biudžeto išlaidas, žinoma, pakeliui visi gavo premijas už gerus rezultatus, už dividendus, už puikią įmonės veiklą“, – sakė jis.

Anot V. Blinkevičiūtės, susidariusi situacija rodo, kad „energetikos sektoriuje per pastaruosius trejus metus įsivyravo visiškas chaosas“.

„Valstybės valdoma bendrovė pelnėsi iš žmonių permokų, dėl to didėjo ir įmonės dividendai, ir priemokos prie algų „Ignitis“ vadovams“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos energetikos ministras Dainius Kreivys turėjo atsistatydinti.

„Tačiau (Ingridos) Šimonytės Ministrų kabinete niekas nenori prisiimti atsakomybės. Konservatorius Kreivys atsakomybę permeta finansų ministrei, kurios ministerija neva valdo „Ignitis grupės” akcijas, o ši atsakomybę permeta jam atgal“, – sakė politikė.

„Tikras vaikų darželis – niekam neaišku, kas turėtų valdyti energetikos sritį“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė: teisėsaugos įtarimai Jonavos merui nėra nuosprendis

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad teisėsaugos įtarimai narystę partijoje sustabdžiusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičius nėra nuosprendis.

Pasak jos, politikas pasielgė taip, kaip numato Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) statutas.

„Įtarimai dar nėra nuosprendis. Mindaugas ir visi mes visi norime kuo greitesnio situacijos išaiškinimo. Mindaugas visokeriopai ir nuoširdžiai bendradarbiauja su teisėsauga, ir mes visi tikrai viliamės, kad šis procesas kaip galima greičiau pasibaigs ir nesitęs metų metais“, – šeštadienį per LSDP tarybos posėdį teigė V. Blinkevičiūtė.

Įtarimai dar nėra nuosprendis.

Taip partijos lyderė kalbėjo prokuratūrai šią savaitę pareiškus įtarimus M. Sinkevičiui dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų.

Po pateiktų įtarimų politikas sustabdė narystę LSDP. Jis taip pat yra pateikęs prašymą Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) laikinai stabdyti vadovo pareigas.

V. Blinkevičiūtė vėliau žurnalistams sakė, kad įtarimai vienam iš buvusių jos pavaduotojų nekeičia planų dėl ateinančių prezidento, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose. Viešojoje erdvėje anksčiau svarstyta, kad M. Sinkevičius galėtų vesti socialdemokratų sąrašą Seimo rinkimuose.

„Tai niekaip nekeičia partijos planų. Tai niekaip negali keisti ir niekaip nekeičia. Mūsų partija, kaip atsakinga, partija, nebėganti nuo jokių sprendimų priėmimų“, – V. Blinkevičiūtė.

Ji taip pat teigė nematanti poreikio M. Sinkevičiui trauktis iš Jonavos mero pareigų.

„Jonavos rajono meru jį išrinko žmonės ir jis turi pilną teisę tęsti darbą“, – sakė LSDP lyderė.

Paklausta, ar nemano, jog sau ir kitiems politikams taiko dvigubus standartus, nes po vadinamojo čekiukų skandalo iš pareigų ragino trauktis tuometę švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę, ji teigė, kad „absoliučiai čia nėra jokių dvigubų standartų“.

„Ėjo kalba ne apie išrinktą narį, o apie Vyriausybės narį. Kada mes kalbame apie ministrus, yra taikomi patys aukščiausi standartai, ministrai yra paskiriami į tas pareigas“, – kalbėjo politikė.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes Specialiųjų tyrimų tarnyba iš viso atlieka 16 ikiteisminių tyrimų.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius yra trečias asmuo, kuriam pateikti įtarimai tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime.

V. Blinkevičiūtė: esant dabartiniam finansavimui, visuotinio šaukimo idėja – tušti žodžiai

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog nesant pakankamo finansavimo ši idėja lieka „tuščiais žodžiais“.

„Norint, kad visuotinis šaukimas vyktų, tam turi būti paruošta infrastruktūrą, jūs puikiai suprantate, tam turi būti pasiruošta. Ir tam gali prireikti ne vienų metų ir gal iš tikrųjų reikėjo pradėti tą daryti su biudžetu, didesniu finansavimu mūsų krašto apsaugai, gynybai ir saugumui nuo ateinančių metų“, – spaudos konferencijoje po šeštadienį Vilniuje vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kitaip sakant, tai lieka tušti žodžiai, dėl kurių visą laiką iššoka ir diskutuoja konservatoriai su Gabrieliumi Landsbergiu priešaky, tačiau nesiimama jokių veiksmų. Dabartinis finansavimas neleistų to padaryti“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė teigė, jog būdami valdžioje socialdemokratai „priimtų sprendimus“, tačiau jų nedetalizavo.

Politikė taip pat neatskleidė, ar socialdemokratų frakcija Seime palaikytų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą šaukimo į kariuomenę reformą, taip pat ar pritartų visuotiniam šaukimui.

Dėl šauktinių reformos kitą savaitę planuoja apsispręsti Vyriausybė. Jai pritarus, dokumentas keliautų į Seimą.

„Dokumentas pateiktas, mes jį apsvarstysime, mūsų partija nėra vieno asmens partija ir mes iš tikrųjų pasitelksime visus geriausius saugumo srities ekspertus ir bus priimti mūsų sprendimai, kurių labiausiai reikia Lietuvos žmonėms įvertinant esamą situaciją“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Įvertinsime ir priimsime sprendimus“, – pridūrė ji.

Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad naujoji tvarka sukurtų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.

Pasak jo, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Naujoji tvarka numato, kad aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Ši tarnyba galės vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Pokyčiai taip pat numato įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.