Siūlytojai užimtas Ukrainos teritorijas atiduoti okupantams – papirkti Rusijos?

„Pirmiausia aš pasakyčiau, kad tai yra 95 metų senuko nuomonė. Daug informacijos yra apie Rusijos galimus papirkinėjimus, pavyzdžiui, „Washington Post“, tai H. Kissingeris tame sąraše yra vienas iš pirmųjų. Verta prisiminti dar ir tai, kad H. Kissingeris dar ir 2017-ųjų Davose tą patį kalbėjo, kad Krymas nebegrįš, Krymą reikia atiduoti, reikia derėtis. Vertinant tai, kad Rusijos ideologija ekspansijai visą laiką buvo demoralizacija, papirkinėjimas, bauginimai, blokavimai. Neturiu jokių įrodymų, bet manau, kad jis tame sąraše buvo labai aukštai“, – dėstė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

H. Kissingeris nėra vienintelis mąstantis, kad karas turi kuo greičiau baigtis ir reikia siekti derybų su Rusija. Panašiai maisto ir kai kurie Europos lyderiai.

„Ukraina nori kovoti, ji turi teisę ir galimybes kovoti ir apsiginti savo valstybę, jeigu Vakarai jai padės. Dabar mes matom, kad land lease programa prasideda, 40 mlrd. pagalba prasideda, bet realiai viskas ateis po pusantro–dviejų mėnesių ir rugpjūtis ar rugsėjis bus tie lemiami mūšių momentai, kada Rusija tikrai žino, kad bus išstumta ne tik iš teritorijų, kurias ji užėmė šiemet, bet ir iš tų, kurias užėmė 2014-ais metais. Nugalėjus Ukrainai keičiasi Europos geopolitinis vaizdas. Sakykim, atsiranda nauja 40 mln. gyventojų turinti europietiška valstybė, išnyksta visada rusenęs konfliktas su Lenkija. Netgi mūsų Lietuvai tas trišalis formatas, kurį mes nuo 1996–1997 metų stūmėm į priekį, leidžia toms valstybėms Europoje vaidinti didelį vaidmenį peržiūrint tvarką, o tai reiškia ir Saugumo tarnybos, ir Jungtinių Tautų reformą. Didieji europiečiai, aš įsivaizduoju, kad to nenori“, – kalbėjo A. Valionis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

H. Kissingeris ne vieną dešimtį metų atstovavo JAV užsienyje ir turėjo nemažai reikalų su Kremliumi.

„Jis su Kremliumi tvarkėsi 1972–1973 metais, Richardo Nicksono valdymo laikais, kuomet iš Taivano buvo atimta teisė atstovauti Kiniją Jungtinėse Tautose. Konspiracinių teorijų šalininkai pateikia įdomių faktų, kad tai buvo vykęs bandymas supjudyti galutinai Rusiją su Kinija. Jis (H. Kissingeris – red. past.) dabar nori padaryti atvirkščiai“, – sakė A. Valinionis.

Davoso forumas yra diskusijų tribūna, kurioje gali gimti pasaulio ateitis.

Anot pašnekovo, Davoso forumas yra tribūna, kurioje aptarinėjama pasaulio ateitis, tad ir Lietuvos atstovai ten dalyvauja reprezentuodami Lietuvą pasaulio kontekste.

„Tas forumas visą laiką yra diskusijų tribūna, kurioje gali gimti pasaulio ateitis, pasiūlymai. Viena vertus, stambiausi verslininkai kalba, filantropai, kaip George Sorošas, kuris visai ką kitą kalbėjo. Be to, „Oxfam“, organizacija, kuri nagrinėja skurdą ir socialines problemas, taip pat ten gauna balsą. Ir Lietuva, visada mes diskutuojam, kas gavo kvietimą, kas negavo. Senais laikais ir Valdas Adamkus ne kartą gavo kvietimą ir populiarino Lietuvą. Tai yra tribūna, kuri leidžia kurti ar prognozuoti pasaulio vaizdą“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.

Davoso forume susirenka skirtingas vertybes ir mąstymą turintys politikai, verslininkai ir organizacijos. Dėl to kyla daugiausiai problemų, bandant rasti vieną bendrą sprendimą.

„Daugiausiai problemų ir mąstymo kyla dėl vertybių. Jeigu įsiklausom į kai kuriuos argumentus, mes turim atiduoti Ukrainą, kad Rusija ją ketvirčiuotų, nes kitu atveju gali kilti branduolinis konfliktas ir jis realiai gali kilti pradedant nuo bauginimo taktiniu ginklu. Tai yra klausimas, į kurį aš atsakymo neturiu – kaip turi elgtis tokioje situacijoje moralines vertybes ir tarptautinę teisę ginantis pasaulis“, – teigė A. Valinionis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00