Kaip žurnalistams penktadienį sakė viceministras Mantas Adomėnas, procedūra dėl atlikėjos galimo įtraukimo į minėtą sąrašą pradėta „trečiadienį Lietuvos visuomenėje kilus klausimams dėl nevienareikšmiškai vertinamos Ukrainos dainininkės S. Lobodos būsimų koncertų Lietuvoje“.

„Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į partnerius Ukrainoje, prašydama įvertinti dainininkės viešus pareiškimus, laikyseną Rusijos agresijos akivaizdoje. Pirminiai duomenys, kurie buvo gauti, indikavo, kad gali būti pagrindo ją įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – sakė viceministras.

„Ištyrus juridinius faktus paaiškėjo, kad objektyvaus pagrindo ar objektyvių duomenų, įrodančių, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ji gali būti įtraukta į tą persona non grata sąrašą, nėra (...). Kadangi esame teisinė valstybė, klausimas tebesvarstomas, medžiaga renkama, gavus naujos informacijos, gali būti priimtas ir kitoks sprendimas, tačiau šiuo metu nėra pagrindo kitokiam sprendimui “, – tvirtino jis.

Pasak M. Adomėno, sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad buvo išsiaškinta, jog šiemet kovą atlikėja buvo išbraukta iš Ukrainos nepageidaujamų asmenų sąrašo.

Kaip skelbė LRT,  atlikėja po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos vykdė aktyvią koncertinę veiklą Rusijoje, 2015-aisiais dainavo ir gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Pasak LRT, šį vasarį prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, dainininkė nusprendė pakeisti pažiūras, reiškė palaikymą Ukrainai, tačiau dėl jos ankstesnės veiklos Rusijoje paramos Ukrainai koncerte Latvijoje jai nebuvo leista dalyvauti.

Atlikėja planuoja lapkričio paskutinėmis dienomis ir gruodžio pradžioje planuoja surengti koncertinį turą Lietuvos didmiesčiuose, įtraukimas į minėtą sąrašą jai būtų užkirtęs šią galimybę.

Koncertinį S. Lobodos turą organizuojančios bendrovės „Šou idėjos“ vadovas Redas Misiulis BNS informavo, kad kilus neaiškumams dėl atlikėjos pasirodymų, po naujausio ministerijos pranešimo, organizatoriai „dės visas pastangas“, jog koncertai įvyktų.

„Dedame visas pastangas, kad koncertai įvyktų, žmonės kviečiami į koncertus. Taikome „juodojo penktadienio“ nuolaidas, kviečiame pirkti bilietus – turas įvyks“, – sakė jis.

Tuo metu M. Adomėnas pabrėžė, kad yra svarbu atskirti reputacinį ir teisinį vertinimą.

„Tai tikrai nėra vienareikšmiškai vertinama asmenybė – aštuoneri metai tarp Krymo aneksijos ir karo pradžios, iš tiesų, kelia daugeliui institucijų pagrįstų abejonių“, – sakė M. Adomėnas.

„Kitas momentas yra teisiškai pagrindžiami, konkretūs įrodantys faktai, kurie gali būti traktuojami kaip pagrindas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus įtraukti į persona non grata sąrašą – šiuo atveju, Užsienio reikalų ministerija tokiais neginčytinais, akivaizdžiais objektyviais faktais ministerija nedisponuoja“, – pridūrė jis.

Klausiamas, kodėl URM nekėlė klausimo dėl nevienareikšmiškai vertinamo Rusijos dainininko, komiko Maksimo Galkino, lapkritį taip pat rengusio pasirodymus Lietuvoje, M. Adomėnas teigė, kad viešuose pareiškimuose jis „nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje“.

„(Tai – BNS) leidžia, galbūt, daryti kitokias išvadas“, – sakė jis.

M. Adomėnas priminė, kad dar kovą Kultūros ministerija išplatino atmintinę kultūrinių renginių organizatoriams. Jame atkreipiamas dėmesys, jog prieš kviečiant menininkus, kurių reputacija gali būti vertinama nevienareikšmiškai Rusijos karo Ukrainoje kontekste, „derėtų konsultuotis ir įsitikinti, kad jie nekels jokių problemų Lietuvos teisės atveju“.

„Organizatoriai prisiima tam tikrą riziką“, – sakė jis.