- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvę vyriausybės vadovai – Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius – dabartinį premjerą Saulių Skvernelį ragina kuo greičiau įgyvendinti švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos reformas, nors proveržių reikėtų ir kitose srityse.
Ar ši vyriausybė išbus visą kadenciją, pasak politikų, priklausys nuo prezidento rinkimų.
Suėjo metai nuo tada, kai prisiekė naujos kadencijos Seimas. Vieni svarbiausių šios kadencijos parlamentarų priimtų sprendimų – tai, kad nuo 2018 m. sausio ligos išmokos galės būti skiriamos ne tik tėvams, bet ir sergančius vaikaičius prižiūrintiems seneliams, priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įteisintas draudimas bet kokia forma smurtauti prieš vaiką, taip pat priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2018 m. arba nuo 2020-ųjų bus visiškai uždrausta alkoholio reklama, alkoholį bus leidžiama įsigyti asmenims nuo 20-ies metų, bus sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas.
Kokius įvykdytus šios vyriausybės darbus įvardija ankstesnių kadencijų premjerai?
Socialdemokratų vyriausybei 2006–2008 metais vadovavęs parlamentaras G. Kirkilas LRT.lt teigė galintis išskirti kelis pozityvius dalykus.
„Vyriausybė išlaikė finansinį stabilumą, ir tai yra labai svarbus dalykas. Vyriausybė išlaikė įsipareigojimus gynybai, kas yra labai sudėtinga mūsų situacijoje, nes finansavimo reikalauja kone visos sritys. Finansavimas gynybos srityje yra vienas iš prioritetinių. Manau, kad saugumu užsienio politikoje ši vyriausybė ir tęsia darbus, ir dirba gana nuosekliai.
Manau, kad visiškai sėkmingai dirba Energetikos ministerija, su savo uždaviniais susidoroja Susisiekimo ministerija“, – pažymėjo G. Kirkilas.
2008–2012 m. A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuri išbuvo visus ketverius metus nepakeista. Tuometis premjeras A. Kubilius teigia negalintis įvardyti sėkmingų S. Skvernelio vadovaujamos vyriausybės darbų.
„Gero tiek, kad kažko labai blogo per daug nėra padarę. Nieko didelio ir svarbaus nėra padaryta“, – konstatavo A. Kubilius. LRT.lt politiko pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, valdantiesiems nieko nepavyko nuveikti, kalbėjo: „Aš manau, problema ta, kad „valstiečiai“ buvo nepasiruošę dideliems darbams. Tai natūralu – nauji žmonės. Net ir vyriausybė, kuri lyg ir surinko savo sričių specialistus ir iš pradžių neblogai atrodė, neturi politinės patirties, aiškesnių sisteminių idėjų. Kol suras, praeis daug laiko. Bendras vaizdas dabar toks, kad trypčiojama vietoje, niekas nevyksta. Nieko blogo nedaro, bet ir nieko gero nepadaro.“
Gero tiek, kad kažko labai blogo per daug nėra padarę. Nieko didelio ir svarbaus nėra padaryta.
Tuo metu 2012–2016 m. vyriausybės vadovu dirbęs A. Butkevičius rado gerų žodžių S. Skvernelio vadovavimui.
„Dabartinės vyriausybės veiklą vertinu dvejopai. Pirmiausia tam tikrose srityse išliko tęstinumas. Tai sveikintina, tai parodo tam tikrą politinę brandą. Kai perėmiau valdžią iš A. Kubiliaus, visus pradėtus ar paruoštus energetinius projektus išskyrėme kaip strateginius –turiu omeny SGD terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dujotiekių pralaidumo padidinimą, elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais. Šiuo metu vyriausybės įgyvendinama fiskalinė politika vykdoma toliau, kad biudžeto pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.
Turiu pastebėti, kad ankstesnės vyriausybės paruošti įstatymų projektai, kurie buvo pateikti Seimui ir nebuvo priimti ar buvo likę ministerijų stalčiuose, buvo iš naujo perregistruoti, pateikti Seimui ir priimti. 36 proc. praėjusią sesiją priimtų projektų buvo [parengti] anos vyriausybės“, – skaičiavo A. Butkevičius.
Kritika – dėl švietimo, sveikatos apsaugos, M. Dargužaitės
LRT.lt kalbinti ekspremjerai pasigenda rimtesnio požiūrio į švietimą ir sveikatos apsaugą.
„Socialinė sritis yra silpnesnė [šioje vyriausybėje], čia reikia patirties ir tinkamo požiūrio. Iš tikrųjų reikia realiai daryti proveržį aukštojo mokslo sistemoje, pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai ryžtingiau [dirbti] kartu su Seimu, kuris priima įstatymus. Matyti, kad yra nesusikalbėjimo, štai ir dabar kalbamės su aukštųjų mokyklų dėstytojais. Blogiausias dalykas yra net ne atlyginimai, o neaiškumas, kokiu keliu bus žengiama. Reikia apsispręsti, ar atsisakyti krepšelių, kurie, panašu, nepasiteisino – praėjo jau 10 metų, o visi tuo nepatenkinti. Gal tuomet reikėtų pereiti prie programavimo, konsoliduoti aukštąsias mokyklas. Sveikatos apsaugos sritis taip pat turi turėti aiškesnę poziciją. Yra sričių, kur reikėtų gerokai pasitempti“, – komentavo G. Kirkilas.
Buvusios vyriausybės vadovas A. Butkevičius taip pat ragina kuo greičiau įgyvendinti švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos reformas.
„Kai buvau premjeru, galvojau, kad atsiras didesnis ryžtingumas ir iš universitetų rektorių, nes universitetai yra autonomiški. Bet dabar galiu pasakyti, kad tuo metu reikėjo griežtesnio požiūrio. Tuo metu stengiausi daugiau viską toleruoti, tikėjausi, kad universitetai patys pateiks pasiūlymų, kokių studijų programų atsisakys, jų nedubliuos, ir bus galima greitai įgyvendinti reformą. Pripažįstu, kad mano valdymo laikotarpiu šitas darbas nebuvo atliktas. Analogiškai yra su sveikatos apsaugos sistema.
Bijau, kad neatsitiktų taip, kad, jei ministras pirmininkas kandidatuos prezidento rinkimuose, struktūrinės reformos gali vėl sustoti, ir 2019 metais tuomet pamatytume didesnes pasekmes valstybei“, – prognozavo A. Butkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dalis valdančiųjų svarsto keisti apkaltos tvarką, opozicija – skeptiška6
Nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sulaukusiam Remigijui Žemaitaičiui nusprendus atsisakyti Seimo nario mandato ir taip išvengti draudimo dešimt metų būti renkamam, dalis valdančiųjų sako svarstantys keisti dabar galiojančią apkaltos ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai9
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai16
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi27
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos12
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...