Trečdalis ES šalių nusistačiusios prieš Bendrijos sutarčių keitimą

„Nepalaikome neapsvarstytų ir per ankstyvų mėginimų pradėti procesą sutartims pakeisti“, – sakoma dokumente, kurį pasirašė Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

Šis pareiškimas buvo išplatintas tą pačią dieną, kai Europos Parlamentas Strasbūre surengė Konferencijos dėl Europos ateities uždarymo ceremoniją. Per šį konsultacinį procesą šimtai ES šalių piliečių galėjo teikti siūlymus, kaip Bendrija galėtų geriau prisiderinti prie visuomenės lūkesčių.

Per konsultacijas buvo parengti 49 pasiūlymai, apimantys daugiau kaip 300 rekomendacijų, iš esmės raginančių ES tapti labiau federalistine supervalstybe, turinčia daugiau galių, taip pat sprendimų priėmimo procesą padaryti sklandesnį.

Vienas ambicingiausių šio plano užmojų – atimti iš ES narių veto teisę sprendžiant klausimus, susijusius su kai kuriomis opiomis sritimis, kaip antai sveikatos apsauga, mokesčiai, gynyba ir būsimų narių priėmimas. Tam įgyvendinti faktiškai reikėtų perrašyti Bendrijos sutartis.

Nelikus veto teisės sprendimai būtų priimami, jeigu juos palaikytų „superdauguma“, kaip ir sprendžiant kitus ES reikalus. Tai reiškia, kad siūlymai būtų priimami, jeigu juos palaikytų mažiausiai 15 iš 27 ES šalių, kurių gyventojai sudaro daugiau kaip 65 proc. Bendrijos gyventojų. Šiuo metu ES turi apie 450 mln. gyventojų.

Toks formatas būtų palankus sprendimams, remiamiems daugiausiai gyventojų turinčių dviejų bloko šalių – Vokietijos ir Prancūzijos. Tai savo ruožtu kelia nerimą mažesnėms narėms, pasirašiusioms minėtą bendrą kreipimąsi – kad į jų nuomonę nebus atsižvelgiama.

Dabar parengtus 49 reformų pasiūlymus turės įvertinti ES šalys. Jeigu jiems pritars paprasta dauguma – 14 šalių, būtų galima balsuoti dėl procedūros, kad būtų pradėtos derybos dėl galimų ES sutarčių pakeitimų.

„Sutarčių pakeitimai niekada nebuvo Konferencijos tikslas“, – sakoma bendrame dokumente ir raginama „neinstrumentalizuoti“ konsultacinio proceso išvadų.

Kreipimąsi pasirašiusios šalys taip pat pažymėjo, kad šia linkme nukreiptos pastangos „keltų rimtą pavojų atitraukti energiją“ nuo visuomenės prioritetų ir „Europai kylančių betarpiškų geopolitinių iššūkių“.

ES „gali funkcionuoti esant dabartiniam sutarčių pagrindui“, kaip parodė pastarojo meto krizės, pažymėjo signatarės ir paminėjo ES atsaką į COVID-19 pandemiją bei Rusijos karą Ukrainoje.

„Jau turime Europą, kuri veikia“, – pridūrė jos.