„Aš greičiausiai susilaikysiu iš tos pozicijos teisingumo ministrės, nes yra toks momentas svarstant, kaip yra skiriami teisėjai, ir aš esu tos nuomonės, kad teisėjai iš Seimo suolo paimti ir į kažkurį teismą įdėti sukelia tam tikrų abejonių pirmiausia visuomenėje, ir taip neturėtų būti“, – LRT laidoje „Aktualijų studija“ trečiadienį kalbėjo R. Tamašunienė.

Pasak jos, dėl J. Sabatausko tinkamumo eiti minėtas pareigas kyla diskusijų, kurias užkardytų aiškesni teisėjų atrankos kriterijai.

„Kyla diskusija dėl tinkamumo. Man atrodo, tų diskusijų mes išvengtume, jeigu būtų atrankos kriterijai nustatyti daug aiškiau, vis dėlto, siekiant kuo mažiau politizuoti teismus“, – sakė teisingumo ministrė.

BNS rašė, kad J. Sabatausko kandidatūrą į teisėjus pateikė buvęs jo partijos kolega Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Toks žingsnis sulaukė opozicijos kritikos, kuri kandidatūrą vadino ydinga praktika, abejojo J. Sabatausko kompetencijomis eiti pareigas.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Anksčiau žurnalistams J. Sabatauskas yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl stažo, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše įrašyti ir Seimo nariai.

KT teisėjas taip pat negali dirbti jokio kito darbo, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį, jam draudžiama dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų ir kitoje politinėje veikloje.

J. Sabatauskas BNS antradienį sakė prieš jo nominavimą į KT teisėjus sustabdęs narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), o prieš rugsėjo pabaigoje pateikiant jo kandidatūrą Seimui – išstojęs iš partijos.

Savo ruožtu, socdemai mėgina atmesti kritiką dėl KT politizavimo pateikdami praėjusią parlamento kadenciją konservatorių deleguoto Stasio Šedbaro pavyzdį.

Teisingumo ministrė dvejoja ir šiuo ankstesniu konservatorių kandidato paskyrimu.

„Aš ir pirmuoju atveju, kai buvo skiriamas konservatorių atstovas S. Šedbaras į KT, taip ir dabar, kai J. Sabatauskas pretenduoja iš politinio suolo, iš konkrečios politinės partijos tapti teisėju, nežinau, ar šitas būdas yra toks geras ir tinkamas“, – visuomeniniam transliuotojui sakė R. Tamašunienė.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Teisėjus į KT skiria Seimas, o po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kaip skelbė BNS, Gitanas Nausėda į KT teisėjus yra pateikęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną, o Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką.