„Tai dabar neprognozuokime, bus ministras pirmininkas, jis ir formuos komandą“, – kalbėjo R. Mockus.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Jei ministras keisis, neliks ir dalies politinės komandos. Nepaisant to, R. Mockus nusprendė keisti ministerijos kanclerę.

„Pirmadienį buvo įvardinta priežastis, kad prarastas politinis pasitikėjimas, ir į šią poziciją, man pasiteiravus, dėl ko, dar buvo patikslinta, kad į šią poziciją jau yra atrinktas kitas – tinkamesnis, lojalesnis“, – šnekėjo buvusi Teisingumo ministerijos kanclerė Renata Saulytė.

Pirmadienį atleido, antradienį jau dirba kita – Socialdemokratų partijos narė Nerija Staniulienė, buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.

Tiesa, buvusi kanclerė aiškino, kad su ministru R. Mockumi ne pakeliui buvo nuo pat pradžių.

„Tai, kas vyko šioje ministerijoje, man nepriimtina ir, sakyčiau, neturi nieko bendro su teisingumu. Labiausiai man buvo ne pakeliui ministro darbo principai, apskritai – jo požiūris į dirbančius žmones, į srities specialistus, to paties darbo organizavimą, kuriamą aplinką ir propaguojamas vertybes“, – nurodė R. Saulytė.

Laikinas teisingumo ministras nuo komentarų susilaiko, o ministerija tikina, kad buvusi kanclerė išėjo savo noru. Keičiantis valdžiai, neaišku, ar pavyks prastumti ir Kalėjimų tarnybos vadovo Mindaugo Kairio atleidimą.

„Dabar viskas Vyriausybės rankose – ar laikinos, ar tikros“, – teigė teisingumo viceministras Ričardas Pocius.

Kad būtų atleistas, sprendimą reikėtų priimti skubiai.

„Matyt, kažkokia desperacija yra. Akivaizdu, kad keisis Teisingumo ministerijos vadovybė, yra kažkokios užduotys, matyt, suformuluotos – zadanijos vadinamos – ir yra desperatiškai bandoma dabar kažkaip tai užsibaigti“, – kalbėjo Seimo narė (TS-LKD) Agnė Bilotaitė.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Vyriausybė M. Kairiui jau yra skyrusi papeikimų, bet šis – vis dar savo kabinete. Sako, kad su R. Mockumi akis į akį susitikę nebuvo nė karto.

„Mes dabar apie 7 mėnesius esame visiškai atitrūkę nuo savo tiesioginių funkcijų, ištisai esam patikrinimuose ir audituose, kur labai daug komandos narių turi teikti didžiulius kiekius dokumentų ir pačiais trumpiausiais terminais“, – aiškino Kalėjimų tarnybos vadovas M. Kairys.

Ministerija spėjo atlikti tris tarnybinius patikrinimus. Nustatė, kad M. Kairys pareigas vykdo netinkamai, į darbą žiūri atsainiai, naudojosi tarnybiniu automobiliu – iš Kauno važinėjo į darbą Vilniuje.

Anot M. Kairio, taip darė ir anksčiau. Ankstesnei valdžiai neužkliuvo, nes viskas – pagal statutą.

„Čia tikrai nėra kažkokia išskirtinė praktika. Visų statutinių įstaigų vadovams jie yra priskirti, mes tuo naudojamės. Pasikeitė ne naudojimo tvarka, o pasikeitė politinis vertinimas“, – pabrėžė Kalėjimų tarnybos vadovas.

Papeikimą gavo ir dėl, ministerijos manymu, neskaidrių pirkimų Kauno kalėjimo inventorizacijai.

„Tas nuobaudas, kurios man buvo paskirtos jau buvusios Vyriausybės, skųsiu teisme“, – sakė M. Kairys.

LNK stop kadras

Tiesa, dabar jau pačiam M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nustatinėja, ar Kalėjimų tarnybos direktoriui ministras R. Mockus nedarė spaudimo.

„Tikrai ne. Teisingumo ministerija dirba labai konstruktyviai ir pagal įstatymo raidę“, – teigė teisingumo viceministras.

Kol kas įtarimai niekam nepareikšti. STT tyrimą pradėjo dėl A. Bilotaitės skundo.

„Galimai buvo darytas poveikis priimant ar turint priimti tam tikrus asmenis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

M. Kairys nesako, ar politinį spaudimą jautė, ir jeigu jautė – kodėl pats nepranešė anksčiau.

„Man suteiktas pranešėjo statusas, visi procesai, kurie su tuo susiję, yra nekomentuojami“, – šnekėjo M. Kairys.

Ir čia, panašu, aikštelė atsilaisvina nesuvestoms sąskaitoms.

„Jeigu taip žmonės mano, tai ne mano problema“, – tikino R. Pocius.

Anot ministerijos, skundą STT parašiusi A. Bilotaitė kišasi į Vyriausybės darbą, viršija Seimo narės įgaliojimus.

„Ponia panelė Bilotaitė turi kažkokius asmeninius interesus Kalėjimų tarnybos atžvilgiu“, – sakė R. Pocius.

„Manau, kad Pocius kartais kliedi tiesiog tikrąja ta žodžio prasme“, – teigė A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė ir R. Pocius susikibo dar prieš trejus metus – kai A. Bilotaitė buvo vidaus reikalų ministrė, o R. Pocius – Viešojo saugumo tarnybos vadas.

„Jis nėjo į darbą, kad jo aš neradau darbe. Kaip tai galėjo pakeisti mano situaciją?“ – anksčiau šnekėjo A. Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Bilotaitė atleido R. Pocių dėl nepaklusnumo, o R. Pocius paviešino, kad riaušės prie Seimo galėjo būti malšinamos nesilaikant teisės aktų. Panašu – senos nuoskaudos nepamirštos, tik atgimė kita forma.

„Labai keistai atrodo ši situacija, kai viceministras, kuris savo praeityje tikrai turi tokias istorijas, kai naudojasi tarnybiniu transportu savo asmeninei šventei, vestuvėms, paskui kelia tuos klausimus Kalėjimų tarnybos vadovui“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Aš jokių santykių, jokių konfliktų nesiaiškinu. Aš tai darau, jeigu matau, kad mano teisės yra pažeistos“, – pabrėžė R. Pocius.

Teismai jau ne vienerius metus aiškinasi, ar R. Pocių A. Bilotaitė atleido pagrįstai. Ar nuobauda neprieštarauja Konstitucijai, dabar nustatinėja Konstitucinis Teismas.