Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę nutarė pataisų, kuriomis siūloma paankstinti griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų įsigaliojimą, svarstyme daryti pertrauką ir paprašė jas įvertinti Vyriausybę.  

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad kurti įstatymus „vienam atvejui“ yra bloga praktika.

„Yra priemonių, kaip galima įmones priversti laikytis nustatytų reikalavimų“, – teigė ji ir pabrėžė, kad iki lapkričio verslas nespėtų nei pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui, nei gautų naujus  taršos leidimus. 

Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas tvirtino, jog aplinkosaugininkai patys yra kalti, kad Klaipėdoje „nesusitvarkoma“.

„Reikia tikėtis, kad verslas padarys (reikalaujamas didesnes apsaugas – BNS), o niekas neišmirs per tuos metus, jeigu per 10 metų neišmirė“, – pareiškė jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininką Aušrį Macijauską papiktino, kad reikalavimų įsigaliojamas ankstinamas kovojant su viena įmone, nors šalyje yra koronaviruso krizė.   

Reikia tikėtis, kad verslas padarys reikalaujamas didesnes apsaugas, o niekas neišmirs per tuos metus, jeigu per 10 metų neišmirė.

„Valstietis“ Andriejus Stančikas abejojo, ar skubant nebus pakenkta verslui, o konservatorius Kazys Starkevičius teigė netikintis, kad „Klasco“ nebeterš aplinkos, jeigu Seimas ir nustatys dideles baudas ar įteisins kitus griežtus reikalavimus.

Tuo tarpu aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė sako, kad situacija dėl taršos Lietuvoje kinta sunkiai, nes savanoriškų priemonių, kurios paspartintų taršos mažinimą, įmonės „nelabai linkusios daryti“, o aplinkosaugininkai „sulaukia daug skundų apie juodas palanges“.

Viceministrės teigimu, taršą sumažinti galima paprastomis ir daug nekainuojančiomis priemonėmis. 

„Tas priemones, kurių prašome padaryti... papildyti mechaninėmis priemonėmis – sienelėmis, kitaip uždengti krovą, sumažinti aukštį. Tai nereikalauja ypatingo dydžio investicijų“, – kalbėjo J. Grigaravičienė.

Pasak jos, iš visų gautų skundų  70-80 proc. pasiteisina. 

Šios diskusijos komitete virė dėl Seime svarstomos aplinkos ministro „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos inicijuotas  Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, kuria siūloma paankstinti nuo 2022 metų turinčius įsigalioti aplinkosauginių reikalavimus įmonėms.

Anksčiau BNS ministras yra sakęs, kad pakeitimais siekiama pažaboti aplinką teršiančią „Achemos grupės“ valdomą didžiausią uostamiesčio krovos įmonę Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco“).

Šį sausį priimtos penkių įstatymų pataisos nuo 2022 metų leis panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų.

Aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu, o kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.

Taip pat padidinti mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.