Politiko teigimu, socialdemokratai Seimo pirmininkės parengtoms pataisoms turi pastabų, tačiau, suprasdami tiesioginių merų rinkimų svarbą, daro kompromisą.

„Labai aiškiai suprasdami, kad mūsų kaip alternatyvi parengta Konstitucijos pataisa neturi palaikymo Seime, mes balsuosime būtent už V. Čmilytės-Nielsen suformuluotą Konstitucijos pataisą. Socialdemokratai apsisprendė bendru sutarimu, kad palaikys šį sprendimą, dėl kurio bus balsuojama Seime, nes jaučia atsakomybę ir supranta, kad vieniems valdantiesiems neužtenka konstitucinės daugumos priimti šį sprendimą“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.

Vis dėlto politikas pabrėžia, kad Seimo pirmininkės pateikta Konstitucijos pataisa toli gražu nėra ideali.

„Pastabų mes turime, bet yra laikas mojuoti kardais ir siūlymus teikti, ir yra laikas, matyt, pasakyti, kad traukinys jau pajudėjęs ir korekcijų esminių mes nepadarysime“, – pripažino M. Sinkevičius.

„Tai mes, kaip socialdemokratai, darome kompromisą su savimi palaikydami Seimo pirmininkės variantą, bet tuo pačiu pasakydami, kad klausimas tuo neišsisprendžia“, – pridūrė jis.

Darys viską, kad mero institutas nebūtų sumenkintas

M. Sinkevičius pabrėžia, kad Konstitucijos pakeitimu tiesioginių merų rinkimų klausimas nebus išspręstas, nes, pasak jo, bus keičiamas dar ir Savivaldos rinkimų įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas. LSDP pirmininkės pavaduotojo teigimu, socialdemokratai padarys viską, kad redaguojant šiuos įstatymus mero institutas nebūtų sumenkintas.

Pastabų mes turime, bet yra laikas mojuoti kardais ir siūlymus teikti, ir yra laikas, matyt, pasakyti, kad traukinys jau pajudėjęs ir korekcijų esminių mes nepadarysime.

„Socialdemokratai darys absoliučiai viską, kad Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių rinkimų įstatyme meras, kaip pareigūnas, išliktų atliepiantis visuomenės lūkesčius, vadinasi, turintis realių galių daryti įtaką sprendimams savo teritorijoje“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad Seimas birželio 22 d. po pateikimo pritarė parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotam Konstitucijos keitimo projektui, kuriuo siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Po pristatymo už šį Konstitucijos pakeitimą balsavo 120 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Seimas taip pat birželį nusprendė po pateikimo nepritarti Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio pristatytoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis pagrindiniame šalies dokumente kartu buvo siūloma įtvirtinti mero statusą ir apibrėžti, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.