Skvernelis: Vilčinskas susijęs ir su švenčiausia Lietuvos šeima

„Man atrodo, premjeras turėtų atsakyti dėl skirtingų buto įsigijimo kainų ir aplinkybių“, – pirmadienį Seime sakė S. Skvernelis.

„Aš manau, kad dėl būsto turbūt turi pasakyti, ir nematau čia problemos kažkokios, nes turbūt G. Paluckas iki savo santuokos ir buto pirkimo nebuvo vienas kaip bažnyčios pelė. Bet čia reikia jam pačiam atsakyti“, – akcentavo jis.

Praėjusios savaitės pabaigoje grupė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų premjerui parengė sąrašą klausimų, susijusių su Vyriausybės vadovo verslais bei ryšiais su verslininku Darijumi Vilčinsku. Į šiuos klausimus G. Paluckas turėtų atsakyti pirmadienį vyksiančio Seimo posėdžio metu.

Savo ruožtu parlamento vadovas sako, kad premjerui neturėtų kilti sunkumų atsakant į opozicijos pateiktus klausimus.

„Iš to teksto, ką aš paskaičiau, tai ministrui pirmininkui turbūt nebus sunku atsakyti“, – tikino S. Skvernelis.

Mano, kad perimdama profsąjungų rūmus Vilniaus savivaldybė padarė teisingą sprendimą

Sekmadienį pristatytame tyrime nurodoma, kad ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir vicemeru tuo metu dirbęs G. Paluckas taip pat dalydavo balsuojant dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ – už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Savo ruožtu S. Skvernelis tikina, kad perimdama Profsąjungų rūmus savivaldybė priėmė teisingą sprendimą, kurio, pasak Seimo lyderio, siekė ne tik G. Paluckas, bet ir dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Aš dabar galiu sakyti, ką ir kaip daryčiau, bet dėl Profsąjungos rūmų kelius mynė ne vien ta kairioji pusė. Lygiai taip pat ir dešinioji pusė. Ir tuo metu vicemeras buvo ne tik G. Paluckas, bet ir ponas Benkunskas“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

„Tai tais rūmais rūpinosi nuo Tautos namų komiteto, gerbiamo Juozo Oleko, iki Vytauto Landsbergio, bet man atrodo, kad savivaldybė padarė teisingą sprendimą, ir (…) teismas nusprendė, kokia galutinė kaina yra (…). Nemanau, kad kažkas ten uždirbo labai ar ne (…). Aišku, dabar galiu pasakyti: jei būčiau buvęs toje situacijoje, būčiau kitaip daręs“, – kalbėjo parlamento lyderis.

Užsimena apie galimus D. Vilčinsko ryšius su Landsbergių šeima

Tiesa, kalbėdamas apie premjero ir verslininko D. Vilčinsko santykius, Seimo pirmininkas pažymi ir pats su D. Vilčinsku palaikantis draugišką ryšį.

„Man sunku būti objektyviam, nes (tai – ELTA) liečia ir mano draugą“, – žurnalistams sakė Seimo lyderis.

„Aš pats labai seniai, daugiau nei 25 m., turbūt, bendrauju su Darijumi. (…) Bendravau, bendrauju ir bendrausiu“, – tikino jis.

Be to, su šiuo verslininku, pasak parlamento vadovo, yra susijusi ir Landsbergių šeima.

„Nežinau, kodėl skandalingu verslininku darote ar kažkokiu kitokiu, bet yra labai tamprus ryšys su švenčiausia Lietuvos šeima – su Landsbergių šeima, tai į tą irgi gal reikėtų pažiūrėti“, – Seime sakė S. Skvernelis.

„Pirmiausia, man kelia irgi klausimų, kad jeigu jau švento žmogaus – Vytauto Landsbergio – ir jo sūnaus knygas remia pinigais verslininkas Darijus V., tai man atrodo, kad ir verslininkas yra šventas“, – pridūrė jis.

Nežinau, kodėl skandalingu verslininku darote ar kažkokiu kitokiu, bet yra labai tamprus ryšys su švenčiausia Lietuvos šeima – su Landsbergių šeima, tai į tą irgi gal reikėtų pažiūrėti.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko bendrovės „Uni Trading“.

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.

Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

ELTA primena, kad pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

V. Čmilytė-Nielsen: premjeras galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad po naujo žurnalistinio tyrimo apie premjero G. Palucko verslus, ministras pirmininkas galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Politikės teigimu, šioje situacijoje bus svarbi ir Prezidentūros pozicija – kaip bus įvertinta nauja, abejones kelianti informacija.

„Du dalykai yra svarbūs. Vienas dalykas, suprantama, prezidento vertinimas, nes prezidentas ne tik šios koalicijos krikštatėvis, ne tik ne kartą minėjęs, jog jam ši koalicija maloni bendram darbui. Bet ir kartu premjeras tikrai galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ne, (premjeras – ELTA) pasitikėjimo neturi, kol nėra atsakyta į klausimus, kol vengiama į juos atsakyti“, – dėstė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikuoja premjero komandos reakciją į žurnalistinį tyrimą. Kaip skelbta, LRT radijui ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas teigė, jog „Sienos“ ir „Laisvės TV“ publikuotas tekstas bei vaizdo įrašas primena spėliones ir fantazijas.

Premjeras tikrai galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

„Klausimų yra daug, atsakymų vis dar tikrai stokojame. Apmaudu, kad premjeras ir jo komanda vis giliau klimpsta į tokią aklą gynybą. Nei juokeliais, nei įžūliais atsakymais ar istorijos menkinimu nei tas šešėlis, kuris dabar yra, ar tos dėmės, kuriuos, atrodo, yra premjero biografijoje nebus išsklaidytos“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkė.

„Norisi tikėti, kad šiandieną bent dalį atsakymų pateiks premjeras. Bet mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, atvirą kvietimą jam šiandien dar kartą pakartosime į mūsų frakciją ateiti“, – pridūrė ji, primindama, kad jos vedama frakcija yra pakvietusi premjerą į posėdį atsakyti į likusius klausimus dėl žurnalistinių tyrimų.

M. Lingė: opozicija neatmeta galimybės inicijuoti interpeliaciją G. Paluckui

Seimo opozicijai priklausančių konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad Vyriausybės vadovas nebeturi pasitikėjimo, todėl opozicija neatmeta galimybės inicijuoti jo interpeliaciją Seime. Anot politiko, naujai pasirodžiusi informacija reikalauja ir principinio šalies vadovo įvertinimo.

„Lieka didelė ir atvira klausimų erdvė, ko dar premjeras neprisimena ir nėra pasakęs savo deklaracijose. (…) Mūsų akimis, toks premjeras neturi pasitikėjimo ir tikrai nebegalėtų eiti pareigų, todėl prezidento principinis vertinimas čia ypač svarbus ir lauktinas, jeigu pačiam premjerui būtų sudėtinga asmeniškai priimti ryžtingą politinį apsisprendimą“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė M. Lingė.

„Visi variantai yra svarstomi“, – tikino politikas, paklaustas, ar opozicija neatmeta galimybės inicijuoti premjero interpeliacijos.

M. Lingė pridūrė, kad daugiausia klausimų naujame tyrime kelia anksčiau G. Paluckui priklausiusios įmonės gautos, tačiau negrąžintos paskolos, sudarančios įspūdį, kad premjeras galėjo priimti kyšį.

„Jeigu paskolos nėra grąžinamos ir teikiamos neatlygintinai, tai turbūt turėtų vadintis ne paskolomis, o kitu vardu“, – sakė parlamentaras.

Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje pirmadienį konservatoriai ministrą pirmininką kviečiasi į plenarinių posėdžių salės tribūną.

„Norime šiandien ir salėje išgirsti iš paties premjero – gal vis dėlto kažką atsiminė, nes parodo per paskutiniąsias dienas labai daug ką pamirštantis“, – sakė politikas, referuodamas į anksčiau G. Palucko išsakytus teiginius, kad neprisimena savo apsilankymų paskolą premjerui iš dalies priklausančiai įmonei suteikusiame nacionaliniame plėtros banke ILTE.

„Klausimas šitoje vietoje yra ne apie senatis ar apie tolimą praeitį, bet apie pareigas einantį premjerą, kurį vis pasiveja tokios istorijos, kur klausimų yra daugiau negu atsakymų“, – teigė M. Lingė.