Asmenvardžių rašymo pataisas siūlo devyni Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai ir buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais Tautinių mažumų įstatymo pakeitimais norėtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai parlamente.

Seimo pirmininkas sakė nemanantis, jog dabartinėje politinėje situacijoje derėtų kelti šį klausimą.

„Ne, mes nepalaikysime šitų klausimų kėlimo, nes kaip ir tai kas buvo dešimtmečius derinta ir tie kompromisai reikalingi, kurie buvo priimti, buvo praeitam Seime padaryti. Šiandien, aš manau, kad tokie siūlymai vėl gali įnešti nereikalingos sumaišties ir įtampos tiek kalbant apie tarptautinius santykius, tiek ir kalbant apie visuomenės požiūrį“, – pirmadienį žurnalistams parlamente kalbėjo S. Skvernelis.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Pasak vienos iš pataisų rengėjų, nuo 2022 metų gegužę įsigaliojusio leidimo ne lietuvių tautybės piliečiams asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“, iki 2025-ųjų pradžios tokia galimybe pasinaudojo 1120 asmenys.

G. Paluckas teigė šiuo klausimu nesileisiantis į platesnes diskusijas, nes nėra aišku, ar ši inciatyva turi palaikymą Seime.

„Kol kas Seime nėra įvykęs pateikimas, todėl mes nežinome ar yra palaikymas pačiam Seime. Palauksime ir pamatysime“, – sakė ministras pirmininkas.

Seimui ne kartą teiktas siūlymas leisti nelietuviškus piliečių asmenvardžius rašyti originaliai – su diakritiniais ženklais. Pastarąjį kartą toks projektas atmestas 2023 metų birželį.

Tų metų gruodį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose nelietuviškus vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau KT pažymėjo, jog tokie ženklai būtų galimi, jei tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Šios vadovė Violeta Meiliūnaitė tuomet BNS sakė, kad komisija niekada nėra gavusi užklausos dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose, todėl ji nežino, kokia ta išvada būtų.

Lietuvių kalbos institutas yra išsakęs poziciją, kad svetimi diakritiniai ženklai lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose keltų pavojų kalbai.

Kaip skelbė BNS, šių metų vasario 13 dieną Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos piliečio ieškinį dėl raidės su diakritiniu ženklu naudojimo, nes, pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.