Tyrimas dėl S. Skvernelio
– S. Skvernelis – neeilinio kalibro žmogus: buvęs generalinis komisaras, premjeras, Seimo pirmininkas. Ar jus nustebino tai, kad prokurorai gali ateiti su tokiais įtarimais?
– Pirmiausia man tai yra signalas, kad mūsų prokuratūra dirba, kad nėra neliečiamųjų kastos ir visi politikai yra atsakingi bei atskaitingi. Taip, tam reikia nemažai drąsos ir pilietiškumo – pareikšti įtarimus žmogui, kuris buvo ir Seimo pirmininkas, ir premjeras. Žinoma, tai yra didžiulis smūgis S. Skverneliui asmeniškai ir jo partijai. Tačiau tai yra vienintelis kelias į teisinę valstybę. Jei anksčiau buvo sunku įsivaizduoti, kad tokio pobūdžio kaltinimai pasiektų aukščiausius valstybės pareigūnus, šiandien matome, kad teisėsauga dirba.
– S. Skvernelis sutinka atsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka, bet iš Seimo nesitraukia. Ar pritartumėte, kad jis turėtų atsisakyti ir mandato?
– Tai labai sunki situacija, ir nenorėčiau būti patarėju. Manau, jis pats yra subrendęs žmogus ir priims sprendimus. Jo situacija nėra lengva žmogiškai. Kartais nutinka, kad nusigręžia ir buvę draugai. Tačiau noriu tikėti, kad jis turės visas galimybes apsiginti. Teisinė valstybė reiškia ne tik galimybę apkaltinti, bet ir tai, kad žmogus turi visas galimybes gintis ir įrodyti savo nekaltumą. Todėl šiandien negalima sakyti, kad jis kaltas, kol tai neįrodyta.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pensijų pinigai
– Ar ne per vėlai raginti žmones elgtis atsakingai?
– Pasitikiu statistika ir nedaryčiau išvados, kad visi pinigai buvo skirti vartojimui. Dalis žmonių juos investuoja. Svarbu suprasti, kad kiekvienas pirkinys yra dalis būsimos pensijos. Jei žmogus pasirenka vartoti dabar, tai jo pasirinkimas, bet kartu ir atsakomybė. Laisvė pasitraukti iš pensijų fondų reiškia ir atsakomybę už savo ateitį.
Laisvė pasitraukti iš pensijų fondų reiškia ir atsakomybę už savo ateitį.
– Tai nebuvo klaida?
– Nevadinčiau to klaida, nes situacijos skirtingos. Žmonės gali turėti įsiskolinimų ar neatidėliotinų poreikių. Tačiau svarbu suvokti, kad ateityje gali tekti gyventi iš mažesnių pajamų, jei santaupos nebus kaupiamos.
– Kur žmonėms protingiausia dėti tuos pinigus?
– Investavimo galimybių yra daug, tačiau kartu atsiranda ir atsakomybė. Per ilgesnį laiką investicijos paprastai duoda grąžą, tačiau trumpuoju laikotarpiu galima patirti nuostolių. Jaunesni žmonės gali prisiimti daugiau rizikos, vyresniems reikėtų elgtis konservatyviau.
– Ar po šių sprendimų laukia infliacija?
– Infliaciją labiau lemia kiti veiksniai, ypač degalų ir energetikos kainos. Šiuo metu valstybės reaguoja skirtingai: vienos nesiima priemonių, kitos – atsargiai, kaip Lietuva, o trečios, pavyzdžiui, Lenkija, imasi radikalių sprendimų. Tačiau tai kainuoja daug, o valstybės pinigai – tai mokesčių mokėtojų pinigai.
– Ar Lietuva turėtų eiti Lenkijos keliu?
– Manau, kad ši krizė užtruks ilgiau, ypač jos ekonominė dalis. Laivyba per Hormuzo sąsiaurį, naftos ir dujų tiekimas yra sutrikdyti, todėl kainos gali išlikti aukštos. Ekonomika atsigauna lėčiau nei politika, todėl pasekmes jausime ilgiau.
Koalicijos ateitis
– Ar koalicija dabar keisis?
– Koalicija gali keistis, bet tai pirmiausia pačių socialdemokratų pasirinkimas – kokiomis sąlygomis jie būtų pasirengę tai daryti. Nenoriu kištis į partijų reikalus. Partijos pačios vertina situaciją, savo galimybes ir pasirengimą rinkimams. Tačiau noriu pabrėžti, kad saugumas ir užsienio politika turi išlikti valdančiosios koalicijos prioritetu. Jei šiose srityse sutariama, tai yra gera prielaida bendram darbui. Jei ne – kyla klausimas, kokių tikslų siekia koalicija ir ar ji stiprins Lietuvą.
– Ar pritartumėte koalicijai su demokratais?
– Reikėtų vertinti, kokia būtų nauja programa, kokios nuostatos būtų įtvirtintos ar pakeistos. Pirmiausia vertinčiau užsienio politiką ir saugumą. Taip pat svarbi ekonominė gerovė ir socialiniai aspektai. Situacija nėra lengva – geopolitinė įtampa veikia ekonomiką, degalų kainas, todėl reikia imtis lyderystės ir spręsti problemas.
(be temos)