„Aš pritariu prezidento išsakytai pozicijai, o visas galimybes, kaip toliau ir ką toliau daryti, vis tiek reikia kaip nors aptarti koalicinėje taryboje“, – penktadienį BNS sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.

G. Nausėda interviu „Verslo žinioms“ teigė, jog vieno iš trijų koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dėl savo pasisakymų „diskredituos ne tik pats save, bet ir visą valstybę užsienio partnerių bei Ukrainos akyse“, o socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ sudarytos koalicijos darbo perspektyva „pakankamai miglota“.

„(...) nematau jokios perspektyvos šitokios sudėties koalicijai dirbti ateityje ir manau, čia kalbam apie pakankamai trumpą laiką, kuomet pakeitimai bus tiesiog neišvengiami, nes visi suvoks, kad tai yra neišvengiama“, – teigė prezidentas.

Taip jis kalbėjo toliau tęsiantis R. Žemaitaičio ir S. Skvernelio apsižodžiavimams.

Naujausias jų susikirtimas įvyko dėl Lietuvos planuojamų didesnių išlaidų gynybai. Pasak S. Skvernelio, susitikimuose su rinkėjais, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir kritikuodamas prezidentą, R. Žemaitaitis skleidžia dezinformaciją.

Paklaustas, kokia galėtų būti kita koalicijos sudėtis, demokratų lyderis teigė šia tema diskutuoti dar nenorintis.

Kai bus pokyčiai, tai bus pokyčiai, jeigu jie bus.

„Nenoriu komentuoti, kol ta koalicija yra tokia, kokia yra. Kai bus pokyčiai, tai bus pokyčiai, jeigu jie bus“, – BNS kalbėjo S. Skvernelis.

Jis anksčiau teigė, kad „aušriečių“ lyderio pasisakymai neatitinka koalicinės sutarties ir tvirtino laukiantis, kada didieji koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratų partija – sukvies koalicinę tarybą.

„Tam ir buvo sukurtas šis instrumentas ir, deja, gaila, kad jis nėra išnaudojimas. (...) Jie (socialdemokratai – BNS) manė, kad nėra tikslinga (sukviesti koalicinę tarybą – BNS) ir nėra jokių problemų“, – sakė S. Skvernelis.

Socialdemokratų lyderiai ketvirtadienį paragino politikus susitelkti į darbą, o koalicinę tarybą šaukti žada „nustatyta tvarka“.

Apsižodžiavimai tarp S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio prasidėjo kilus nesutarimams dėl Seimo vicepirmininko paskyrimo. Šios pozicijos siekia „aušriečių“ lyderis, tačiau Seimo vadovas neketina teikti jo kandidatūros, kol nebus išspręstos politiko „teisinės problemos“.

R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

Šių dviejų politikų retorika vienas kito atžvilgiu dar labiau paaštrėjo, Valstybės gynimo tarybai nusprendus per artimiausius metus krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. R. Žemaitaitis tokius planus kritikuoja.