Siūlo įteisinti dar vieną išimtį išsaugant Lietuvos pilietybę

Pagal jų parengtą ir registruotą pataisą, Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti asmenys, po nepriklausomybės atkūrimo išvykę iš Lietuvos ir įgiję NATO valstybės narės arba jos partnerės Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę.

„Esame diasporinė tauta, todėl turime pripažinti, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai – lygiai tokie patys piliečiai su visomis pareigomis ir privilegijomis. Ir ypač esant sudėtingai geopolitinei situacijai mums ypač reikalinga pilietiška, aktyvi diaspora“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pilietybės įstatymo pataisą inicijavo konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, ją parėmė daugiau kaip dešimt Seimo narių iš įvairių frakcijų.

Jeigu būtų priimtas, projektas sudarytų galimybę Lietuvos pilietybę išsaugoti JAV, Norvegijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur gyvenantiems lietuviams.

Šiuo metu įstatyme yra numatyta 11 išimčių, kada Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Projektu siūloma priimti 12-ą išimtį.

Maždaug prieš dešimtmetį panaši pataisa teikta Seimui. Tuomet siūlyta leisti dvigubą pilietybę turėti ES ir NATO valstybių narių pasus gavusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucinis Teismas tada pripažino, kad toks sumanymas prieštarauja Konstitucijai, nes išimtis būtų taikoma per plačiai.

Konstitucija numato, jog „išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Anot projekto autorių, dabar siūloma pataisa paliestų mažiau valstybių, todėl būtų priskirtina prie retų išimčių.

Viena iš galiojančių išimčių – kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, emigravę iki 1990 metų kovo 11 dienos.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę dvigubą pilietybę turėti daugiau Lietuvos piliečių.

Lietuvoje ir užsienyje jau vyko du referendumai, siekiant pakeisti Konstituciją ir įteisinti galimybę daugiau asmenų turėti dvigubą pilietybę. Abu kartus pritarta šiam tikslui, tačiau abukart referendumai neįvyko, nes juose nedalyvavo būtinas minimalus piliečių skaičius.