A. Širinskienė sukritikavo „valstiečių“ seniūnės A. Norkienės poziciją dėl merų kadencijų

„Aš žinau, kad mano ir frakcijos pozicijos šiuo atveju kažkiek skiriasi, bet teisininkams žiūrėti į Konstitucinio Teismo nutarimą ir nematyti, kas jame parašyta, yra labai sunku“,– Eltai kalbėjo A. Širinskienė, kartu pridurdama, kad Konstitucinis Teismas akcentuoja kadencijų ribų būtinybę vienasmeniams renkamiems valdžios organams.

„Po Konstitucinio Teismo sprendimo yra akivaizdu, kad kito teisinio kelio kaip tik riboti merų kadencijas, įstatymų leidėjai neturi, nes Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad merų kadencijos turi būti ribojamos ir tai išvedė iš konstitucinio demokratinės valstybės principo“, – tvirtino „valstietė“.

Visgi LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė trečiadienį, po Seimo pirmininkės inicijuoto susitikimo, kuriame buvo aptariamas tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimas, teigė, kad ji nežino tokios Europos valstybės, kurioje būtų ribojamos kadencijos.

„Aš nežinau, ar Europoje yra merų, kuriems būtų nustatytos kadencijos. Parodykite man tą šalį“, – trečiadienį kalbėjo A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos narė A. Širinskienė sutinka, kad Konstitucinio Teismo nutarime pasirinktas modelis, kai kadencijų skaičius merams yra ribojamas, nėra itin dažnas Europoje, tačiau jis egzistuoja kaimyninėje Lenkijoje bei Italijoje. Visgi, šešėlinės LVŽS teisingumo ministrės nuomone, vienasmeniams renkamiems organams Lietuvos Konstitucijoje yra numatomas kadencijų ribojimas.

„Konstitucinis Teismas tas kadencijas įžiūrėjo, sakydamas, kad vis dėlto, kai yra renkamas vienasmenis organas, Konstitucija paprastai numato kadencijų buvimą. Matyt, ta paralelė su prezidentu, kuris irgi yra vienasmenis renkamas organas. Tokia paralelė yra galima“,– kalbėjo A. Širinskienė.

Skeptiškai vertina „valstiečių“ frakcijos poziciją dėl merų galių

LVŽS, A. Norkienės teigimu, iš esmės palaiko socialdemokratų siūlomą modelį, kuriuo siekiama merą laikyti savivaldybės tarybos nariu, jos pirmininku ir kartu savivaldybės vadovu, taip siekiant išlaikyti šiuo metu esančius merų įgaliojimus. „Valstiečių“ frakcijos seniūnė teigė šiame modelyje nematanti prieštaravimo valdžių atskyrimo principui, kuris galioja parlamente aiškiai apibrėžiant institucijas, turinčias įstatymo leidybos teisę bei turinčias vykdomąją valdžią.

„Mums nereikia painioti Seimo ir Seimo pirmininkės įgaliojimų su savivaldybių rinkimais ir merų galiomis. Tai yra šiek tiek kitaip“, – trečiadienį sakė A. Norkienė.

A. Širinskienė pažymi, kad paralelę tarp Seimo pirmininko ir savivaldybės tarybos vadovo veda pats Konstitucinis Teismas, o tai, kokį merų funkcijų modelį įteisins Seimas, priklausys ir nuo parlamentarų teisinių žinių. Tačiau ji akcentuoja, kad KT nutarime yra išdėstyti tam tikri principai, kurie turi būti taikomi savivaldybės tarybos nariams.

Vienas iš jų, tarybos narių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad tarybos narys gali būti renkamas į bet kokias taryboje numatytas pareigas. Tuo tarpu tiesiogiai renkamam merui kartu suteikiant ir tarybos nario funkcijas, A. Širinskienės nuomone, šiam lygiateisiškumo principui būtų prieštaraujama.

„Konstitucinio Teismo nutarime, kiek jame yra pasakyta, yra išdėstyti tam tikri principai, kurie turi būti būdingi savivaldybės tarybos nariams. Vienas iš tų principų yra tas, kad visi savivaldybės tarybos nariai turėtų būti lygūs ir turėti galimybes būti renkami į kažkokias pozicijas toje taryboje“,– teigė šešėlinė LVŽS teisingumo ministrė.

Seimui priėmus LSDP siūlomą modelį, dalis parlamentarų gali dar kartą kreiptis į KT

A. Širinskienė sutinka, kad politikai, norintys išlaikyti šiuo metu galiojančias merų funkcijas ir palaikyti socialdemokratų siūlomą modelį, yra patekę į keblią situaciją, nes tai iš esmės prieštarautų Konstitucinio Teismo išvadai.

„Politikai, aš manyčiau, yra patekę į ganėtinai keblią situaciją, kada kaip ir norėtųsi daliai politikų, ir aš kiek matau mūsų frakcijoje, linkstama pritarti socialdemokratų modeliui. Daliai politikų norisi išlaikyti status quo, bet iš Konstitucinio Teismo nutarimo tą išlaikyti yra labai keblu“, – sakė A. Širinskienė, kartu patvirtindama, kad mato riziką, jog parlamentarams priėmus LSDP siūlomą modelį dėl jo dalis Seimo narių svarstytų dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Aš iš tiesų tą riziką matau, ir Seime jau girdžiu kalbas, nors tas modelis pasirodė vos prieš trejetą dienų, kad tokį modelį kai kurie Seimo nariai norėtų tikrinti Konstituciniame Teisme“, – sakė A. Širinskienė.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau šį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.