A. Širinskienė apie teismo sprendimą dėl „gpaso“: tik laiko klausimas tai bylai sugrįžti

„Aš ir teisininkė esu, tikrai mačiau tą praktiką, kokią teismas vystė ilgą laiką dėl bylų nutraukimo. Ta praktika, viena vertus, signalizavo, kad byla gali būti nutraukta. Bet, antra vertus, ji rodė ir tam tikrus pozityvius dalykus, sakančius, kad byla gali būti nagrinėjama. Tarkime, 2019 metais KT svarstė bylą, kur buvo labai panaši situacija, tiesiog Vyriausybės nutarimas buvo atšauktas, kreipėsi Seimo narių grupė, ir ten, Kuršių nerijos byloje tiesiog teismas konstatavo, kad net ir atšaukus Vyriausybės nutarimą yra tam tikras viešasis interesas, nes gamtos apsauga Kuršių nerijoje yra labai svarbi tą bylą nagrinėti. Ir jis nagrinėjo, ir, beje surado, kad 2012 metų Vyriausybės nutarimas yra antikonstitucinis. Tai čia situacija yra labai panaši“, – teigė A. Širinskienė.

Pasekmės žmonėms tose bylose yra milžiniškos, o abejonės konstitucingumu ne tik, sakytum, opozicijos, bet ir daugelio teisininkų lūpose egzistuoja.

– Ar jūs manote, kad viešasis interesas išsiaiškinti, ar galimybių pasas buvo ir galbūt dar bus konstitucinis sprendimas ar ne?

– Tai žinoma. Aš tikrai matau tą viešąjį interesą, nes jeigu lyginame su Kuršių nerijos byla, tai ten žmonių mastas teisių suvaržytų buvo kur kas mažesnis. Čia galimybių pasas palietė daugybę Lietuvos gyventojų – iš esmės visus, kurie yra vyresni nei dvylikos metų. Kitas dalykas – yra aibė baudžiamųjų bylų. Aš netgi žinau teismo procesus, kurie sustabdyti laukiant KT nutarimo. Ir tas rodo, kad yra poreikis išsiaiškinti, kaip yra su galimybių paso reguliavimu ir jo atitikimu Konstitucijai.

Dėl ko aš galiu labai drąsiai sakyti, kad net dabar teismui nutraukus bylą, anksčiau ar vėliau ta byla vėl iš naujo pasieks KT. Tik pasieks, matyt, ne Seimo narių rankomis, bet per individualius skundus, galbūt pasikreipus kitiems teismams į KT. Kitais teisiniais keliais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokias jūs žinote bylas, kurios yra susijusios su galimybių pasu, kurioms buvo reikalingas šitas KT išaiškinimas?

– Yra man žinoma bylų dėl to, kai yra pasinaudojama ne to asmens galimybių pasu ir tada iškeliama baudžiamoji byla dėl kito asmens dokumento panaudojimo, kur teisinė atsakomybė yra didžiulė – iki šešerių metų įkalinimo, yra baudos iki 200 tūkst. eurų galimybė. Pasekmės žmonėms tose bylose yra milžiniškos, o abejonės konstitucingumu ne tik, sakytum, opozicijos, bet ir daugelio teisininkų lūpose egzistuoja. Aš manau šiuo atveju buvo poreikis išsiaiškinti situaciją, bet rezultate matome tai, kad vis dėlto (Ingridos, – red. past.) Šimonytės Vyriausybei atšaukus galimybių pasą pavyko pabėgti nuo tos politinės, moralinės, konstitucinės galų gale atsakomybės. Ir tiesiog paskutiniu momentu atšaukti galiojimą.

Rezultate matome tai, kad vis dėlto Šimonytės Vyriausybei atšaukus galimybių pasą pavyko pabėgti nuo tos politinės, moralinės, konstitucinės galų gale atsakomybės.

– Ar KT iš to, ką jūs matote, pasielgė nuosekliai nutraukdamas bylą, kai nebėra ir paties Vyriausybės nutarimo?

– Kaip minėjau, KT praktika yra labai kintanti. Ir taip, buvo galima tikėtis bet kokios eigos. Aišku, matant tą praktiką 30 metų jau praktiškai laike, tai buvo matoma, kad teismas kuo toliau, tuo labiau linksta nagrinėti negaliojančius teisės aktus. Bet įvyko kaip įvyko, šiuo atveju aš manau, kad yra tik laiko klausimas tai bylai sugrįžti. Manau atsakymus gausime visi tik gaila, kad juos gausime vėliau.

– Ar sutiktumėte su teiginiu, kad dabar klausimas dėl galimybių paso yra tarsi pakibęs ore kaip ir pats virusas visuomenėje?

– Iš tiesų tas klausimas pakibo ore ir jeigu taip įvyks, kad vėl galimybių pasas bus įvestas, tai vėl prasidės tam tikros lenktynės, kas greičiau – ar Seimo nariai pasikreips į KT, ar Vyriausybė dar kartą jį atšauks. Ir tikrųjų susikūrė toks, sakyčiau, ydinga situacija, ydingas precedentas, kada Vyriausybei buvo pasiųstas ženklas, jog galite priimti bet kokį reguliavimą, kad ir labiausiai pažeidžiantį žmogaus teises, bet jeigu tą reguliavimą atšauksi likus trims dienoms iki KT posėdžio, tai pasekmių nebebus. Tai aš būtent šitame dalyke, o ne tai, kad galimybių paso konstitucingumo nežinosime, mes žinosime anksčiau ar vėliau. Bet tame dalyke, kad Vyriausybė gali nuo tokių pasekmių labai lengvai pabėgti aš tikrai matau labai didelį pavojų, nes neabejotina, kad visiems valdantiesiems, aš nekalbu tik apie šitą Vyriausybę, bet ir apie ateityje būsiančias gali kilti natūrali pagunda sureguliuoti ir suvaržyti bet ką.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Primename, kad KT trečiadienį nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai.

Teismas teigia, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.

Nebegaliojančius teisės aktus jis nagrinėja tik tuomet, kai dėl to kreipiasi kiti teismai, nes šiems reikia baigti spręsti bylas, arba asmenys, išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones, nes būtina sudaryti galimybes jiems apginti savo konstitucines teises ar laisves. „Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima“, – teigiama trečiadienį išplatintame KT pranešime.

„Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį“, – nurodė jis.

Anot KT, galimybių paso atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui jis nagrinėtų tik tuo atveju, jeigu dėl jo kreiptųsi kitas teismas.

Galimybių paso galiojimą Vyriausybė sustabdė nuo šeštadienio, pasikeitus epidemiologinei situacijai dėl ypač sparčiai plintančios koronaviruso omikron atmainos.

Ar tuometinis Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, pernai rudenį kreipėsi grupė opozicinių parlamentarų.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Jie laikosi pozicijos, kad galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.

Kreipimąsi į KT pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.

Opozicija KT skundė Vyriausybės nutarimą, kuriuo šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Šiame daug kartų keistame nutarime nustatyti įvairūs veiklos ribojimai, tarp jų ir iki šeštadienio galiojusios skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei COVID-19 nepersirgusiems žmonėms.

Sprendimas atsisakyti galimybių paso praėjusią savaitę motyvuotas tuo, kad plintant omikron atmainai rizika užsikrėsti koronavirusu išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems ar persirgusiems asmenims.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, esant tokiai situacijai galimybių paso kaip masinio saugojimo priemonės funkcija reikšmingai sumažėjo. Tačiau per Vyriausybės posėdį ministrai pabrėžė, kad galimybių pasas lieka kovos su koronavirusu arsenale, jis galės būti panaudotas, kai to prireiks.