- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Seime pritarimo sulaukė parlamentarų darbo grupės parengtas naujas merų ir tarybos įgaliojimų modelis.
Naujos savivaldos įstatymo redakcijos imtasi, kai anksčiau Seimo nariai vieningai priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisinami tiesioginiai mero rinkimai. Po pateikimo už naują savivaldos įstatymo redakciją balsavo 93 parlamentarai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Šį klausimą Seimas toliau svarstys birželio 9 dieną.
Naująjį merų ir tarybos narių įgaliojimų modelį pristatęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras neslėpė likęs maloniai nustebintas, kad iš skirtingų frakcijų narių sudarytai darbo grupei pavyko surasti konsensusą be didesnių konfliktų.
„Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, jai pavyko pasiekti kompromisus ir dabar teikiame šios darbo grupės darbo rezultatą. Esu maloniai ir nustebintas, ir patenkintas, kad jokių konfliktų nebuvo, visus pasiūlymus įvertinome, kai kuriuos pasiūlymus priėmėme demokratiškai balsuodami darbo grupėje“, – sakė sudarytai parlamentarų grupei vadovavęs konservatorius.
Pasak jo, parlamentarai, konsultuodamiesi tarpusavyje ir su savivaldos atstovais, sumodeliavo vykdomosios valdžios funkcijas turinčio „stipraus mero“ instituciją.
„Mes sumodeliavome vadinamąjį stiprų merą. Tai nėra naujovė, maždaug trečdalyje ES šalių, kuriose yra tiesiogiai renkami merai, yra toks stiprus meras“, – sakė politikas.
S. Šedbaras teigė, kad sunku pasakyti, kaip veiktų praktikoje naujas modelis, jei sulauktų parlamento pritarimo. Pasak jo, reikėtų luktelėti bent keletą metų po 2023 m. vyksiančių savivaldos rinkimų.
„Ar konfliktų išvengsime pagal šį modelį, niekas negali pasakyti, nes tai yra nauja sistema. Po metų ar dvejų turbūt pasimatys, ar veikia sistema. Bet pripažinkime, kad ir prie senos sistemos, kurią Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinę, trijose savivaldybėse yra problemų, o Kalvarijoje gresia tiesioginiu valdymu“, – svarstė S. Šedbaras.
Projektu numatoma, kad savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, – vykdomoji institucija. Savivaldybės meras planuotų savivaldybės tarybos veiklą, nustatytų ir sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.
Tačiau meras neturėtų balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamiems klausimams. Merui nustatoma teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui.
Įstatymo projektu vietoj Vietos savivaldos įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės yra įtvirtinama vicemerų pareigybė. Naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė, tačiau atitinkamai padidinamas galimas didžiausias vicemerų skaičius.
Nurodoma, kad savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas. Išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas. Taip pat nustatoma, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras.
Taip pat nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neturės pavaduotojų, o mero pavaduotojai bus vicemerais kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį priėmė Konstitucijos pataisą, kuria įteisino tiesioginius merų rinkimus. Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad galiojusi tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.
Dabar Konstitucijoje nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Seimui pritarus, pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...