Seimo valdyba atsisakė naujais nariais papildyti LRT valdyseną peržiūrinčią darbo grupę Pereiti į pagrindinį turinį

Seimo valdyba atsisakė naujais nariais papildyti LRT valdyseną peržiūrinčią darbo grupę

2026-01-07 10:20

Seimo valdyba trečiadienį atsisakė į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčią Seimo darbo grupę įtraukti daugiau žiniasklaidos atstovų.

Seimo valdyba atsisakė naujais nariais papildyti LRT valdyseną peržiūrinčią darbo grupę
Seimo valdyba atsisakė naujais nariais papildyti LRT valdyseną peržiūrinčią darbo grupę / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Du už tai, kad papildytų, šeši už tai, kad nepapildytų. Trijų ketvirtadalių balsų persvara priimtas sprendimas, kad liekame toje darbo grupėje, kuri buvo priimta praeitu sprendimu“, – valdybos sprendimą įgarsino Seimo ir darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas.

Už papildymą balsavo opozicinių konservatorių ir liberalų politikės, prieš – valdančiųjų socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ parlamentarai.

Pagal Seimo valdybos sprendimą, darbo grupei priklauso 12 politikų ir penki žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės.

Seimo valdyba dėl darbo grupės išplėtimo sprendė po to, kai praėjusią savaitę Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai paskelbė toliau nedalyvausiantys posėdžiuose, jei į jos sudėtį nebus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

Taryba praėjusią savaitę paragino į darbo grupę įtraukti po vieną Žurnalistų sąjungos, Žurnalistų draugijos, LRT iniciatyvinės grupės, akademinės institucijos, regioninės žiniasklaidos bei Žurnalistų profesionalų, Interneto žiniasklaidos ir Kultūros periodinių leidinių asociacijų atstovą.

Darbo grupėje nėra trijų iš minėtų – Žurnalistų draugijos, akademinės institucijos bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovų.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė BNS sakė, jog valdyba į ekspertų nuomonę neatsižvelgė skaičiuodama darbo grupės narius ir taip norėdama turėti kontroliuojamą diskusiją.

„Mūsų pozicija nesikeičia, mes toliau nedalyvausime tos darbo grupės posėdžiuose“, – teigė žurnalistė.

Prieš balsavimą liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen darbo grupę siūlė išplėsti siekiant atliepti kuo platesnę ir solidesnę diskusiją.

„Jeigu į tą pasiūlymą nebus atsižvelgta, tuomet situacija yra tokia, kad nei Žurnalistų profesionalų asociacijos, nei LRT iniciatyvinės grupės atstovai šios darbo grupės veikloje nedalyvaus, o tai bus didelis praradimas“, – kalbėjo politikė.

Tuo metu „aušrietis“ Raimondas Šukys tikino, kad darbo grupė veikia labai konstruktyviai ir intensyviai, o sprendimas ją plėsti būtų imlus laiko atžvilgiu.

„Jei priimtume sprendimą įtraukti tas organizacijas, mes nežinome, kiek laiko užtruks tų atstovų paskyrimas. Visa darbo grupė taps įkaite ir mes kaip parlamentas... Dar valdybai reikės susirinkti, patvirtinti konkrečias tas pavardes. Sustos darbo grupės veikla“, – kalbėjo jis.

Iš politikų be darbo grupei pirmininkaujančio J. Oleko joje dar yra šeši valdantieji, keturi opozicijos atstovai ir vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.

Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos, ji posėdžiauti rinkosi tris kartus, kitas susitikimas numatytas ketvirtadienį.

Kaip yra sakęs J. Olekas, darbo grupė dar spręs, kokia forma pasiūlyti LRT valdysenos pakeitimus.

B. Davidonytė teigė nuogąstaujanti, jog valdantieji gali grįžti su jau anksčiau svarstytu projektu, bandytu priimti skubos tvarka gruodžio viduryje. Pagal šias pataisas, LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

„Jeigu valdantieji sugrįš su tuo pačiu, kas buvo svarstoma gruodį, tiktai po šitos darbo grupės, tai mes imsimės kitų veiksmų. Galvojam ir apie protestus, ir apie (...) įstatymo projektą, kuris tikrai būtų geras, depolitizuotas. Tai mes jau pradėjome diskusijas su ekspertais, mokslininkais“, – teigė B. Davidonytė.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Nesuprontu

Monika uzdraude laisvus komentarus lrt a ja gina tauta? Kaip cia yr?
7
-1
skęsdami

parazitiniai konservų CHUNTOS b r u d a i -- akivaizdžiai tyčiojasi iš socdemų VALDANČIOSIOS koalicijos ir siekia kuo didesnio chaoso Lietuvoje, kad galėtų sugrįžti prie LOVIO.---Valdantiesiems būtina , kuo greičiau , u ž t r u m p i n t i CHUNTOS nusikalstamą veiklą Lietuvoje.
10
-1
valdantieji,

netemkite gumos, nes konservliberalų CHUNTA sąmoningai vilkina sudarytos darbo grupės darbą, savanaudiškai trukdydami problemos sprendimą-- jų tikslas , i š l a i k y t i LRT konservKGB-tų rankose, kad galėtų ir toliau skleisti paslėptų KGB-tų ir kgbe OŽIO ideologinę s m a r v ę nuodijant Lietuvos gyventojus.
9
-1
Visi komentarai (11)

Daugiau naujienų