V. Čmilytė-Nielsen: entuziazmo keisti Konstituciją ir atsisakyti parlamentinių lėšų – nėra

„Apsikeitėme nuomonėmis, kokių veiksmų šitoje situacijoje būtų galima imtis. Kalbėjome apie tai, kad yra trumpuoju periodu, ką galima padaryti, tai yra pakeisti Seimo valdyboje tvarkas. Manau, kad čia ne vienas geras konstruktyvus pasiūlymas nuskambėjo“, – pirmadienį po Seimo valdybos ir frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė parlamento vadovė Viktoriją Čmilytė-Nielsen.

Kaip pavyzdį ji paminėjo įpareigojimą Seimo nariams už parlamentinei veiklai panaudotas lėšas atsiskaityti ne kas ketvirtį, kaip yra dabar, o kas mėnesį.

Tačiau, anot parlamento vadovės, dėl ryškesnių pakeitimų nutarta dar pasitarti frakcijose.

„Kalbant apie labiau fundamentalius galimus pakeitimus, aptarėme ir Seimo narių garantijų įstatymą, ir galimą Konstitucijos pakeitimą. Sutarėme, kad frakcijos viduje apklaus savo narius, ir žiūrėsime, ar yra platus pritarimas, ypač vertinant tai, kad kadencija eina į pabaigą ir daugeliu atžvilgiu tie pakeitimai, suprantama, įsigaliotų jau, matyt, ne 2024 metų, o 2028 metų kadencijai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Galutinis teismas yra rinkėjų rankose, šiandien turime tikriausiai maksimalų viešumą, kuris yra įmanomas, informacija yra vieša, kiekvienas gali patikrinti dominantį Seimo narį ar narę ir įvertinti, kaip jie naudoja lėšas.

Dabar Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Todėl norint išvis atsisakyti parlamentinių lėšų, būtina keisti pagrindinį šalies įstatymą.

Pasak Seimo pirmininkės, iš Konstitucijos būtų galima išbraukti nuostatą dėl išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, tačiau tam reikia plataus sutarimo Seime, o šiuo metu nuomonės frakcijose smarkiai skiriasi šiuo klausimu.

Be to, išlaidos vis tiek liktų, tik jos būtų perkeltos į Seimo statutą.

„Labai didelio entuziazmo Konstitucijos keitimo prasme nematyti. Aš manyčiau, kad tai galėtų būti tas kelias, bet reikia pasakyti, kad jis iš principo nieko nekeičia, išskyrus tai, kad Konstitucijoje neliktų įtvirtintų parlamentinių lėšų, tiesiog reguliavimas būtų nuleidžiamas į Statuto lygį“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad bet kokiu atveju joks reglamentavimas negali visiškai užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.

„Puikiai suprantame, kad neeliminuosime visų rizikų. Galutinis teismas yra rinkėjų rankose, šiandien turime tikriausiai maksimalų viešumą, kuris yra įmanomas, informacija yra vieša, kiekvienas gali patikrinti dominantį Seimo narį ar narę ir įvertinti, kaip jie naudoja lėšas“, – teigė parlamento vadovė.

„Puikiai suprantame, kol tokia tvarka egzistuoja, visada yra teorinė galimybė, kad jas (lėšas – BNS) naudodamas kas nors paslys, ką ir matome šiuo atveju. Klausimų kyla dėl mažesnės Seimo narių dalies, tačiau teisintis turime visi“, – pridūrė ji.

Pati V. Čmilytė-Nielsen mažai naudojasi šiomis lėšomis. Pernai ji išleido apie 2 tūkst. eurų, pusę sumos – už apgyvendinimą užsienyje.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis tvirtino, kad dabar egzistuojanti tvarka turėtų būti keičiama, nes tai, kaip naudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos, daro reputacinę žalą visam Seimui.

„Būtume už tai, kad būtų dar aiškiau reglamentuota ta dalis, už kurią turime atsiskaityti. (...) Kita dalis galėtų būti neatsiskaitoma, arba pridedama prie darbo užmokesčio, ar randami kiti sprendimai tam, kad nesukurtume pilkųjų zonų“, – sakė jis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kritikavo siūlymą, kad parlamentinei veiklai skirtos lėšos būtų pridėtos prie parlamentarų darbo užmokesčio, kaip padaryta savivaldybių tarybų narių atveju.

„Turime suprasti, kad Seimo narių specifika skirtinga. Pavyzdžiui, pasiekti savo gyvenamąją vietą, jeigu esi rinktas Skuode ar Vištytyje, yra vienos išlaidos, o jeigu gyveni Vilniuje, tavo kuro sąnaudos yra kitokios. Bet nėra kalbama tik apie kurą, yra ir kitokie dalykai, kurie apsprendžia, kaip Seimo narys pasirenka dirbti su savo rinkėjais. Pridėti prie atlygio nebūtų visiškai teisinga, nes vieni turbūt leistų savo privatiems dalykams, kiti iš tos pačios sumos vykdytų parlamentinę veiklą“, – sakė ji.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės teigimu, parlamentinei veiklai skirtas lėšas padarius atlyginimo dalimi, gali kilti dar daugiau klausimų dėl jų naudojimo skaidrumo.

„Čia reikia labai rimtai įvertinti, ar nesukelsime vėl tam tikro pasitikėjimo klausimo, kad turime išmokas, kurias galime naudoti neatsiskaitytinai. Reikia labai gerai tai įvertinti“, – tvirtino ji.

R. Budbergytė pabrėžė, kad visos Europos Sąjungos valstybės turi parlamentinei veiklai skirtas išmokas.

„Patinka tai mums ar nepatinka, mes irgi turėsime tai turėti, bet turime padaryti situaciją labiau aiškesnę ir skaidresnę“, – sakė ji.

Parlamento vadovė pirmadienį surengė pasitarimą dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarkos tobulinimo, visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių išlaidų pagrįstumo.

Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.