„Taip negali būti. Tai labai, labai pavojingas momentas, kuris gali sukelti daugybę regioninių konfliktų“, – žurnalistams šeštadienį sakė S. Skvernelis.

„Pasaulio tvarka, kuri buvo nustatyta po Antrojo pasaulinio karo ir įtvirtintas sienų neliečiamumo principas – dabar atsiranda precedentas, kad jis bus sulaužytas. Tada gali būti reiškiamos įvairiausios teritorinės pretenzijos Europoje. Turbūt nėra nė vienos valstybės, kuri su savo kaimyne neturėtų kokio nors buvusio konflikto dėl teritorijų. Nuo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos ar Estijos... Precedentas būtų labai blogas. Dar daugiau – precedentas būtų patvirtintas jėgos argumentu“, – teigė parlamento vadovas.

Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad tarpusavyje kariaujančios Rusija ir Ukraina yra „per plauką nuo susitarimo“. Visgi JAV lyderystė organizuojant derybas tarp Ukrainos ir karą sukėlusios Rusijos kelia daug klausimų ir nerimo. Rezonansą ir šoką ypač tarp Europos Sąjungos šalių sukėlė D. Trumpo svarstymai pripažinti dar 2014 m. užgrobtą Krymą Rusijai.

Antradienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą dabartinėje fronto linijoje. Mainais Kremlius reikalauja patenkinti kitas sąlygas, pavyzdžiui, pripažinti jos suverenitetą 2014 m. aneksuotame Krymo pusiasalyje, o taip pat – neleisti Ukrainai įstoti į NATO.

Savo ruožtu JAV kaip galimo taikos plano dalį pasiūlė panaikinti kai kurias sankcijas Rusijai ir oficialiai pripažinti jos kontrolę Kryme.

D. Trumpas kiek anksčiau pareiškė, kad Ukraina „prarado“ Krymą „prieš daugelį metų“, o Kyjivas 2014-aisiais nekovojo dėl šio pusiasalio. D. Trumpas taip pat neseniai sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina niekada teisiškai nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, pavadindamas jį „labai žalingu taikos deryboms“.

Rusija aneksavo Krymą po proeuropietiškos revoliucijos Kyjive ir rėmė promaskvietiškus sukilėlius Ukrainos rytuose.