„Manau, kad reikia registruoti naują variantą, kuriame turėtume labai aiškiai daugumos sprendimą, slaptą sprendimą ir tam tikrus motyvus, kada galima tuos sprendimus priimti direktoriui atleisti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė jis.
J. Oleko teigimu, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pateiktas projektas, kuriam valdančiųjų balsais Seime pritarta po pateikimo, nebeturi daugumos palaikymo.
LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos keitimą Seimo pirmininkas grindė kitose valstybėse esančiu reguliavimu.
Jo teigimu, tik nedaugelyje šalių visuomeninio transliuotojo vadovui atleisti reikia kvalifikuotos, o ne paprastos balsų daugumos.
„Europinė tvarka, didžioji dalis yra būtent tokia, kokia bus pasiūlyta naujame variante, kuris bus užregistruotas ir pateiktas“, – aiškino politikas.
Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė antradienį sakė, kad frakcija taip pat palaiko siūlymą, jog LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas paprasta balsų dauguma paskelbus jam nepasitikėjimą.
„Kiek kalbėjome su savo kolegomis, su savo frakcijos nariais, kai kas turi priekaištą esamai tvarkai ir mano, kad šiuo metu tiesiog neįmanoma pakeisti LRT vadovą“, – tvirtino ji.
„Valstietė“ neatsakė, ar tai reiškia, kad valdantieji nori iš pareigų atleisti dabartinę nacionalinio transliuotojo direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Anot jos, šis klausimas frakcijoje nesvarstytas.
Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis neabejojo, kad būtent to siekia valdančioji koalicija.
„Visi čia supranta turbūt, ne maži vaikai juk – auditas, pataisos, vadovai ir visa kita – tai yra noras turėti propagandinį ruporą su laidomis „Kas geresnio, premjere“, kaip gyvena prezidentas ir panašiai“, – sakė jis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad siekis keisti LRT vadovo atleidimo tvarką yra susijęs su noru perimti šią įstaigą į savo rankas.
„Visi suprantame, kad tai yra planas, kaip keisti vadovę, planas, kaip perimti transliuotoją ir tai planas, kurį mes sustabdysime. Neabejoju, kad mums pavyks jį sustabdyti Seime“, – teigė jis.
Pasak L. Kasčiūno, dabar galiojanti LRT generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka yra gera, jos nereikia keisti.
„Manau, kad dabartinė tvarka yra gera, liesti jos tiesiog nereikėtų, ypač kai kalbama apie dabartinį kontekstą, kai yra valdančioji koalicija, kurios vieni iš partnerių demonstruoja akivaizdžiai, ko jie norėtų Lietuvoje – tam tikros politinės vertikalės, iš esmės savo žmonių sustatymo į svarbiausias institucijas. Tokiame kontekste bet kokios nacionalinio transliuotojo reformos iš esmės reiškia tai, kad yra bandymas jas užvaldyti“, – sakė konservatorius.
Opozicinių liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, dabartiniai valdantieji savo veiksmais nori pasiekti, jog žiniasklaida būtų priklausoma nuo jų.
Ji neabejojo, kad prieš žiniasklaidos laisvę nukreipti veiksmai suderinti su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Manau, kad jis dalyvauja šiame žygyje prieš žiniasklaidos nepriklausomumą, prieš faktais grįstą žiniasklaidą“, – sakė ji.
BNS rašė, kad Seimas pradėjo svarstyti LRT įstatymo pataisą, jog LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Vėliau pakeitimus inicijavęs „Nemuno aušros“ lyderis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Antradienį dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas. Jo organizatoriai politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei, nes būtent nuo visuomeninio transliuotojo perėmimo prasideda spaudos laisvės ribojimai.
Anksčiau Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.
(be temos)