Seimo narių skaičiaus mažinimas – populizmas ar pagrįstas noras?

Tačiau ji vertinama nevienareikšmiškai – vienų partijų atstovai tokį „darbiečių“ žingsnį vadina populistiniu, kiti tvirtina, kad Seimo narių skaičių ir šalies rinkimų sistemą keisti reikėjo jau prieš dešimtmetį.

Įstatymo pataisą dėl Seimo narių sumažinimo nuo 141 iki 111 pateikęs „darbietis“ Valentinas Bukauskas teigė, esą pirmiausia tai padarė todėl, kad šių metų pavasarį Konstitucinis Teismas įpareigojo perskirstyti rinkimų apygardas. Tai padarius, pasak V. Bukausko, paaiškėjo, kad, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, gali atsitikti taip, kad 2020 m., renkant naują Seimą pagal dabartinę mišrią rinkimų sistemą, nepakaks išrinkti 141 parlamentarą.

Galiojanti rinkimų sistema – atgyvenusi?

V. Bukauskas įsitikinęs, kad galiojanti rinkimų sistema Lietuvoje, kai dalis Seimo narių išrenkama tiesiogiai, o dalis – pagal partijų rinkimų sąrašus, esanti atgyvenusi.

„Mūsų kaimynai latviai, estai, lenkai, suomiai renka savo parlamentarus pagal proporcinę rinkimų sistemą [pagal partijų sąrašus – LRT.lt]. Tokie rinkimai paprastesni ir patrauklesni bendruomenėms, ir skatina didesnį rinkėjų aktyvumą. Tikėjausi, kad Seimo narių skaičių ir rinkimų sistemą pakeisime greičiau, nei apsisprendėme merus rinkti tiesiogiai. Tam prireikė beveik vienuolikos metų“, – kalbėjo V. Bukauskas.

Paklaustas, kodėl įstatymo pataisą dėl Seimo narių sumažinimo ir rinkimų sistemos pakeitimo pateikė prieš pat rinkimus, parlamentaras sakė, jog vargu ar anksčiau apskritai Seimas būtų svarstęs tokius pakeitimus, o juos pateikus dabar, bus palikti rimti namų darbai naujos kadencijos parlamentarams.

Po įstatymo pataisų pateikimo Seimo narių sumažinimui pritarė 66 parlamentarai. Pataisų svarstymas numatytas spalio 18 d.

Socialdemokratai – atsargūs

Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė sakė, kad, svarstant parlamentarų skaičiaus sumažinimą ir Seimo rinkimų sistemos pakeitimus, buvo balsuojama laisvai.

Nors didžioji dalis frakcijos šiems įstatymų pataisymams pritarė, pati I. Šiaulienė mano, kad jie kol kas nėra pagrįsti ir dar reikėtų platesnių diskusijų.

„Maždaug prieš metus Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas svarstė panašius siūlymus ir pateikė išvadas, kad Lietuvoje esantis Seimo narių skaičius „neiškrenta“ iš Europos šalių konteksto ir žmonių atstovavimo normos yra teisingos. Šiuo metu, rinkimų tiesiojoje, nelabai kas norėjo veltis į platesnes diskusijas, nes be konstitucinių pataisų pakeisti Seimo narių skaičių ar net visą rinkimų sistemą būtų neįmanoma“, – teigė I. Šiaulienė.