Seimo komitetų pirmininkai tikisi, kad nesutarimai tarp Varšuvos ir Kyjivo – laikini

„Tikiu, kad čia yra visiškai laikinas, absoliučiai laikinas (nesutarimas – BNS), kiek iki tų rinkimų (...), tikimės, per porą savaičių viskas baigsis. Manau, kad du prezidentai turi pasišnekėti, su Morawieckiu reikia pasišnekėti, ir nusiraminti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, turėdamas omenyje Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį).

„Aš manau, palaukime rinkimų, ir išsispręs tie klausimai (...). Tikimės, kad tai yra laikinas politinės konjunktūros dalykas ir tikrai lenkams linkiu tęsti, ką jie darė – jie darė nuostabų darbą“, – pridūrė komiteto vadovas.

Jam pritarė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

„Su tuo ir susiję“, – sakė URK vadovas, paklaustas, ar nesutarimai nesusiję su artėjančiais rinkimais.

Lenkijos parlamento rinkimai vyks spalio 15-ąją.

Gilėjant Lenkijos ir Ukrainos ginčui dėl ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo, M. Morawieckis pareiškė, jog Varšuva nebetiekia ginklų Kyjivui, nes nori aprūpinti savo kariuomenę.

Anot L. Kasčiūno, Lenkija visada buvo „raktinė šalis“ teikiant paramą Ukrainai ir užtikrinant jos logistiką, o „dėl kažkokio tai vieno kito neteisingai pasakyto žodžio iš kažkieno pusės įsiaudrinti nereikėtų“.

Jis taip pat įspėjo, kad Varšuvos pareiškimai gali būti neigiamas signalas Vakarams.

„Reikia atskirti visada, kažkokiame lygmenyje, kur tu gali politines audras kurti, kur tu gali daryti tai, ką reikia daryti. Turime suvokti: jei stabdome paramą, tai signalas visiems stabdyti paramą, nors nuovargis ne pas mus regione. Tai reiškia, kad rusai gali nueiti į priekį, tai mes turėsime čia visi rimtų Europos saugumo problemų, netgi žiūrint pragmatiškai, o ką jau kalbėti apie ukrainiečių likimus“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manau, tai turi būti nuoširdus abiejų pusių aukščiausių vadovų pokalbis, aišku, su amerikiečių tam tikru įsitraukimu, ir mūsų gali būti žodis (...), ta iniciatyva gali būti sveikintina, bet ar ji būtų lemtinga – atskiras klausimas“, – tvirtino NSGK vadovas.

Jis žadėjo su Ž. Pavilioniu „savais kanalais“ siekti diplomatinio dialogo tarp valstybių.

Lenkijos ir Ukrainos ginčai įsiplieskė Varšuvai pratęsus ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo draudimą, nepaisant to, jog savus apribojimus atšaukė Europos Sąjunga.

Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.

Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį.

Lenkijos premjeras ketvirtadienio naktį pareiškė, jog „mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“.

„Premjeras (M. Morawieckis – BNS) pasakė, jei aš tiksliai mačiau, kad mes griežtinsime savo poziciją, jei griežtės ir tas tonas. Bet aš supratau, Kyjivo oficialus tonas buvo kaip tik – maldykime emocijas, reakcijas, ir veikime visi kartu. Ir to norime palinkėti“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

„Aišku, mes nepritariame tam (Lenkijos – BNS) sprendimui dėl grūdų, mes manome, kad turime visi padėti Ukrainai šiuo metu. Ir tikrai labai tikiuosi, kad mes net ir prieš rinkimus išlaikysime tą strateginę liniją, kaip ir čia, Seime, visos partijos parėmė Ukrainos pakvietimą į NATO ir nepaisant rinkimų savo šaly, ar Europoje, ar kur nors ne Europoje, mes dirbsime strategiškai dėl Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo“, – kalbėjo jis.

Jis pabrėžė, Vakarų valstybės turi rezervuotai kelti savo nacionalinius interesus siekiant bendro tikslo – progreso Ukrainai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

„Jei visi žiūrėsime tik savo interesų, Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą. Supraskime tai, supraskime, kad siekiame bendro gėrio, siekiame istorinio sprendimo, kad Ukraina įstotų, ir išmokime daryti kompromisus tarp savo ir ukrainiečių interesų (...). Ir to labai linkime mūsų broliams lenkams“,  – kalbėjo Ž. Pavilionis.