Seimo komitete – dėmesys Klaipėdos universiteto ligoninei

„Dėl KUL situacijos – matome, kad yra pridaryta daug vadybinių ir komunikacinių klaidų tiek buvusių, tiek dabartinių vadovų. Todėl atitinkamai siūlysiu kaip komiteto pirmininkas apriboti tam tikras įstaigos vadovo finansines teises, kad bet kokie sprendimai, kurie gali keisti tolesnį įstaigos finansinį balansą, turėtų būti priimami tik gavus dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Klaipėdos universiteto (KU) – sutikimus“, – Eltai teigė SRK pirmininkas Antanas Matulas.

„Įstaigos vadovas ir ministerija kažkaip optimistiškai žiūri ir žada subalansuoti biudžetą, bet mes gauname visokios informacijos – pavyzdžiui, kad įstaiga, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu ar net su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, stacionarinių paslaugų vykdo tik 70 proc., ambulatorinių paslaugų – apie 80 proc. ir kiekvieną mėnesį patiria po 1 mln. eurų nuostolių. Tai jei paslaugos vykdomos tik 70–80 proc., akivaizdu, kad čia yra pagrindinė priežastis, nes yra sutrikęs paslaugų teikimas, o su tokiu paslaugų teikimu, akivaizdu, kad finansinį balansą pasiekti bus pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo parlamentaras.

SRK posėdyje taip pat planuojama aptarti priemones, kaip mažinti eiles sveikatos priežiūros įstaigose bei įvertinti SAM ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės situacijos.

„Po pirmo šių metų ketvirčio tik dvi ar trys respublikinės ligoninės buvo finansiniame pliuse, o iš rajonų – tik viena. Visos kitos dirbo neigiamai. Tai ir bandome aiškintis, kodėl taip yra, kad, turint rezerve pakankamai daug lėšų, įstaigos yra finansiniame minuse. Ar čia yra įkainiai maži, ar kitos yra priežastys – tai ir aiškinsimės ir atitinkamai galvosime, kokius sprendimus ir kokias rekomendacijas priimti“, – sakė Seimo narys.

„Kreipėmės į daugybę institucijų, kad jos pasiūlytų konkrečiai, kokios priemonės reikalingos, kokie biurokratiniai, pertekliniai suvaržymai trukdo mažinti eiles – tarp jų ir į privatininkus, į universitetus, įvairias draugijas. Bandysime daryti SAM ir VLK spaudimą, kad vis dėlto tie pertekliniai reikalavimai, kurių vis pasitaiko, būtų kuo greičiau jų atsisakoma“, – kalbėjo SRK pirmininkas.

ELTA primena, kad pernai veiklą pradėjusi KUL, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, yra įsiskolinusi daugiau kaip 11 mln. eurų. Apie tai pranešė naujienų portalas LRT.

Audito KUL metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo ženkliai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.

Visgi ligoninės vadovas A. Šimaitis šių metų liepą Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) nurodė, kad šiemet įstaigai trūksta maždaug 28 mln. eurų. Savo ruožtu ligoninės dalininko Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Artūras Razbadauskas suskubo pranešti, kad ligoninės nuostoliai yra kur kas mažesni, tačiau kokie tiksliai, neatskleidė, anksčiau skelbė „Vakarų ekspresas“.

Taip pat audito metu klausimų sukėlė KUL darbuotojų grupės kelionė į Graikiją gegužės 28–birželio 3 dienomis. Iš viešosios įstaigos „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ KUL tarptautinį profesinio mokymo renginį-profesinės kompetencijos tobulinimo seminarą įsigijo už 29 722 eurus.

Viešuosius pirkimus 2022 metais vertinę auditoriai taip pat nustatė neatitikimų tarp ligoninės planuotų ir realiai įvykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, tais metais buvo suplanuota įvykdyti 200 pirkimų, o įvykdyta 590 pirkimų.

Pirmadienį Klaipėdoje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas ir KU vadovybė pasirašė KUL finansinės stabilizacijos strategiją, numatančią, kad ligoninė pelningai pradės veikti jau artimiausiais mėnesiais.