- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynę asmenys specialių jų nuopelnus įtvirtinančių statusų kol kas nesulauks.
Seimas grąžino tobulinti kadenciją baigusio parlamento parengtus dviejų įstatymo projektus, kuriais norėta įsteigti Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir laisvės gynėjo-kario statusus.
Tokį sprendimą Seimui pasiūlė Kultūros komitetas, atsižvelgęs į Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pozicijas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio teigimu, projektus dėl specialių statutų suteikimo tam tikriems asmenims parengė parlamentinė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, tačiau ji nenustatė konkrečių aiškių kriterijų, kam ir kokiu pagrindu gali būti suteikti tie statusai.
„Kadangi pati komisija nebuvo pajėgi suformuluoti konkrečių kriterijų, pagal ką ir kaip bus atrenkami tie žmonės, kaip bus įrodoma, kad jie gali gauti vieną ar kitą statusą – o tai ir istorinio teisingumo klausimas, – tokiu atveju galime neatsiginti įvairiausių apsišaukėlių, o tie, kas yra to vertas gali likti nuošalyje“, – BNS sakė V. Juozapaitis.
„Kadangi Kultūros komitetas juolab neturi resursų dabar tą patikrinti, mes nusprendėme grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai yra tai pačiai komisijai“, – pridūrė jis.
Pagal pirminį sumanymą, įstatymai dėl minėtų asmenų pagerbimo suteikiant jiems specialius statusus turėjo būti priimti Sausio 13-osios trisdešimtmečio proga.
Pagal vieną projektą, nepriklausomybės gynėjais būtų pripažinti kariai, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje minėtu laikotarpiu, asmenys, joms nepriklausę, bet nuo nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo iki pučo Maskvoje gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma.
Nepriklausomybės gynėjo vardas būtų suteiktas ir tiems, kas turi valstybinius apdovanojimus už nepriklausomybės gynybą nuo 1990-ųjų kovo 11-oiosios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios.
Lietuvos nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą pripažintų krašto apsaugos ministras, o pažymėjimus išduotų ir apskaitą tvarkytų Krašto apsaugos ministerija.
Pagal kitą projektą, laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtų suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.
Šį teisinį statusą suteiktų ir pažymėjimus išduotų Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Šios ministerijos teigimu, siūlomos įtvirtinti asmenų grupės yra teisiškai neaiškiai apibrėžtos – nėra aiškių kriterijų, siūlomos sąvokos pernelyg abstrakčios, neaišku, kaip bus patvirtinamas priklausymas nurodytoms asmenų grupėms, kokių institucijų išduoti dokumentai galėtų patvirtinti faktus.
„Todėl įgyvendinant tokią nuostatą kiltų neaiškumų, kaip ir kokius asmenis reikėtų joms priskirti, o tai sudarytų plačių interpretacijų galimybę“, – teigia KAM.
Be to, anot jos, kai kurie projektuose siūlomi kriterijai iš esmės dubliuoja jau įteisintus kituose įstatymuose kriterijus, kuriais asmenims suteikiamas tam tikras teisinis statusas ar apdovanojimas.
KAM taip pat atkreipė dėmesį, kad nekaupė ir neturi duomenų apie krašto apsaugos sistemai nepriklausiusius asmenis, saugojusius ar gynusius valstybinės svarbos objektus, todėl abejoja, ar ji būtų tinkama institucija pripažinti laisvės gynėjo-kario savanorio teisinį statusą, išduoti pažymėjimus, vesti apskaitą ir atlikti kitas su šiuo klausimu susijusias administracines funkcijas.
Panašių pastabų turėjo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, pasiūlytos įstatymų projektų formuluotės yra sunkiai įgyvendinamos.
„(...) neaišku, kokiais būdais ir kokiais bei kur išlikusiais dokumentais asmenys įrodytų įstatymų sąlygas ir kriterijus atitinkančių 1990-1991 metų veiklą, kiek piliečių galėtų pretenduoti į teisinius statusus“, – teigiama jo rašte.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus7
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius117
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams18
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos10
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui20
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...