Už tokį valdančiųjų socialdemokratų siūlymą po pateikimo balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 37, susilaikė šeši politikai. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

„Manome, kad komisija savo darbą yra atlikusi ir toliau darbą galėtų tęsti pačios savivaldybės, remdamosi įstatymo turiniu“, – pristatydamas savo inicijuotą projektą sakė Seimo Laisvės kovų ir atminties komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius.

Pagal projektą, viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas atliktų savivaldybių institucijos.

Jos surinktų informaciją apie tokius viešuosius objektus, taip pat išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimtų sprendimą.

Jeigu joms pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, jos galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių viešųjų objektų.

Tokiu būdu taptų nebereikalinga vadinamoji Desovietizacijos komisija.

Seimo nutarimą dėl jos sudarymo siūloma pripažinti negaluojančiu.

Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad užbaigti desovietizacijos procesą norima pavesti tiems, kurie to darbo daug metų praktiškai nedarė.

„Būtų logiškas pasiūlymas, jeigu savivaldybės tris dešimtmečius įgyvendintų tokius sprendimus ir tokios komisijos (Desovietizacijos – BNS) nebūtų prireikę. Bet vyko visiškai priešingas procesas – nieko nevyko. Niekas nieko neįgyvendino, ir viešosiose erdvėse tie simboliai tebebuvo. Dabar gi siūloma perduoti įgaliojimus kaip tik tiems, kurie ir nevykdė simbolių pašalinimo iš viešųjų erdvių“, – ketvirtadienį kalbėjo Seimo narys.

D. Jakavičiaus teigimu, didžioji dalis sovietinių simbolių iš viešųjų erdvių jau pašalinta, tik atskirais atvejais kelios savivaldybės nepritarė nurodymams pašalinti kai kuriuos pavadinimus ar simbolius ir kreipėsi į teismą, nes nesutiko su pašalinimo argumentais.

„Matome, kad kai kurie komisijos sprendimai supykdė visuomenę. Visuomenė buvo grąžinta į sena praeitį, kai kelių žmonių grupė priima sprendimą ir griežtu nurodymu jis turi būti vykdomas savivaldoje, visiškai nekreipiant dėmesio į teisėtai išrinktą merą, teisėtai išrinktus tarybos narius ir jų poziciją, visiškai neatsiklausiant gyventojų nuomonės, ar jiems trukdo tas gatvės pavadinimas, ar ne“, – sakė socialdemokratas.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė pabrėžė, kad Desovietizacijos komisiją sudarė tos srities ekspertai – istorikai, teisininkai, paveldosaugininkai.

Anot jos, perduodant minėtą funkciją savivaldai desovietizacijos procesas bus politizuotas.

„Savo siūlymu kaip tik norite šį procesą politizuoti, nes visą galią perduodate savivaldai – politikams. Tuo pačiu eliminuojate tuos, kurie nėra politikai, komisijoje nedirba nė vienas politikas. Taip pat norite eliminuoti Genocido centrą. Kodėl nepasitikite ekspertais ir tuo džiuginate Maskvą?“ – klausė parlamentarė.

„35 metai praėjo Lietuvos nepriklausomybės, o mums dar vis vaidenasi kažkokios Maskvos rankos. Keistai atrodo, pirmiausia pasitikėkime savo žmonėmis“, – atkirto D. Jakavičius.

Liberalas Eugenijus Gentvilas nuogąstavo, kad priėmus siūlomą projektą bus galima atstatyti paminklą, pavyzdžiui, rašytojui ir sovietų valdžios veikėjui Petrui Cvirkai.

„Po kitų rinkimų ateis kita dauguma, kitas meras ir sakys: o man Cvirka patinka, prašau grąžinti (Cvirkos paminklą – BNS), ir tai bus padaryta remiantis jūsų projektu. (...) Kas draus pastatyti paminklą pastatyti Petrui Cvirkai? Ar jūs suprantate, ką darote?“ – klausė jis.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas šalyje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

Kai kurios komisijos rekomendacijos sukėlė rezonansą visuomenėje, dalį nurodymų pašalinti tam tikrus pavadinimus savivaldybės atsisako vykdyti. Todėl šių metų birželį  socialdemokratai registravo projektą panaikinti minėtą komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Tai įvertinę kaip nepasitikėjimo pareiškimą, Desovietizacijos komisijos nariai atsistatydino.