- Milena Andrukaitytė, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę nuteistajam, įtrauktam į susitarimą dėl žvalgų mainų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sprendimus dėl malonės gali priimti anksčiausiai kitą savaitę – po to, kai įstatymas bus pasirašytas ir rekomendacijas pateiks malonės komisija.
Rėmė Prezidentūra
Už įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė aštuoni parlamentarai.
Įstatymo pataisą pateikė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, jai paramą išsakė Prezidentūra.
BNS šaltinių teigimu, pataisa susijusi su planuojamais Lietuvos ir Rusijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas įtvirtina, kad nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą, o malonės suteikimo tvarką nustato prezidentas.
Įstatymo iniciatoriai teigia, kad prezidentas negali remtis šia bendra nuostata tuo atveju, jei nori suteikti malonę žvalgų mainų atveju.
Įstatymo pataisa numato, kad prezidentas gali patenkinti nuteistojo malonės prašymą ir tuo atveju, jeigu, susitarus su užsienio valstybe, siekiama sugrąžinti į Lietuvą toje užsienio valstybėje esantį Lietuvos pilietį, kuris veikdamas Lietuvos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Svarstymo metu išbraukta pirminiame variante buvusi nuostata, kad malonė gali būti suteikiama tik už šnipinėjimą nuteistam asmeniui.
Kai kurie teisininkai ir politikai sako, kad siūloma pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti bet kokį nuteistąjį nuo bausmės atlikimo. Kritikai taip pat teigia, kad remdamasi tokiu įstatymu Lietuva faktiškai pripažintų, jog susigrąžinimas Lietuvos pilietis vykdė šnipinėjimą.
Sprendimai – kitą savaitę
Prezidentas G. Nausėda įstatymą ketina pasirašyti pirmadienį, sugrįžęs po vizito Italijoje, BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Jo teigimu, malonės komisijos posėdis numatytas trečiadienį, lapkričio 13 dieną, komisija svarstys 123 malonės prašymus.
„Konkrečios pavardės nėra viešinamos“, – sakė jis.
Malonės komisijos rekomendacijos nėra privalomos prezidentui.
Abejojo būtinumu
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad remia įstatymo priėmimą, nes „šiame etape nėra kitos išeities“, bet kritikavo įstatymo svarstymą.
„Tokios operacijos daromos tada, kai yra parengta teisinė bazė, arba mainų operacijos padaromos ir tobulinama teisinė bazė, o ne daroma taip, kaip daroma šiandien: planuojama operacija, apie ją pradedama viešai kalbėti ir tada pradedame tobulinti teisinę bazę. Tai nėra rimtos vakarietiškos valstybės požymis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, „ir dabartinio teisinio reguliavimo būtų užtekę įvykdyti tai, ką mes turime padaryti“.
Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė tvirtino, jog pakeitimas yra perteklinis, nes prezidentas ir šiuo metu pagal dabartinius galiojančius įstatymus gali suteikti malonę, šalims susitarus dėl mainų.
„Šis projektas taip pat implikuoja, kad įstatymu pripažįstama, jog į Lietuvą grąžinami asmenys veikė Lietuvos interesais, tiesą sakant, nemanau, kad Vakaruose yra kas nors panašaus į šį reguliavimą“, – sakė A. Armonaitė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, jog jai skaudu klausytis tokių opozicijos atstovų kalbų – politikė teigė, kad būtina priimti įstatymus, kurie padėtų susigrąžinti piliečius.
„Yra labai skaudu klausytis, kada kalbama apie mūsų piliečių, dirbusių Lietuvos naudai užsienyje, grįžimą, ir sakoma – aš nepalaikysiu. Aš manau, kad tas momentas priimti tokius teisės aktus yra visada, nepriklausomai nuo to, ką mano opozicijos atstovai, ne visai suprasdami, kaip tie vyrai, kurie įkalinti, jaučiasi, ar jų šeimos jaučiasi, tokius balsus girdėdami“, – sakė A. Širinskienė.
Advokatė susitiks kitą savaitę
BNS žiniomis, prezidento G. Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalį.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
N. Filipčenkos advokatė Galina Kardanovskaja BNS trečiadienį sakė, kad nuteistasis šiuo metu kali Vilniaus pataisos namuose. Gynėja teigė su juo susitiksianti kitą savaitę.
Paklausta, ar N. Filipčenko yra pateikęs prašymą suteikti malonę, advokatė atsakė: „Taip, turi būti“.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.
Maskvos malonės komisija spalio pabaigoje rekomendavo suteikti malonę Rusijoje už šnipinėjimą 14 metų nelaisvės nuteistam norvegui Frodei Bergui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien4
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką2
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai2
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje5
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Marijampolės ir Mažeikių tarybos narėms pareikšti įtarimai piktnaudžiavus ir sukčiavus4
Marijampolės savivaldybės tarybos narei Vaidai Pituškienei ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Linai Rimkienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, penktadienį pranešė Speci...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui2
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta14
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės20
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...