Nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje – Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platformoje – surinkti sveikatos duomenys bus nustatyta tvarka saugomi, paruošiami (nuasmeninami) ir pakartotinai naudojami.

Sveikatos duomenys galės būti pakartotinai naudojami veiklose, susijusiose su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, inovacijomis, švietimu, žinių vadyba sveikatos srityje. Šie duomenys galės būti panaudoti sveikatos politikos formavimo, sveikatos priežiūros planavimo, organizavimo ir valdymo tikslas, taip pat statistikos tvarkymui.

Pasak Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės, kaupiamų duomenų sparčiai daugėja.

„2016 metais per mėnesį buvo tik apie 116 tūkst. dokumentų, 2018 metais – jau 2,3 mln. dokumentų, 2019 m. (čia vėlgi per mėnesį) – 3 mln. ir 2020 metais jau rugsėjį daugiau nei 5 mln. dokumentų. Turbūt visi girdėjote pasakymą, kad duomenys yra naujoji šių laikų nafta, reikia tuo ir pasinaudoti, taip pat tai padeda ir įvairių sričių moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai. Atviri, nuasmeninti duomenys atveria naujas galimybes diagnostikos, mokslinių tyrimų ir analizės srityse“, – sako I. Pakarklytė.

Anot Seimo narės, analizuojant nepriklausomų ekspertų Lietuvoje atliktą tyrimą dėl sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo galima teigti, kad, optimizavus sveikatos duomenų ekosistemą, pakartotinis jų naudojimas kasmet šalies pacientams suteiks net 140 mln. eurų vertės naudą.

Ketvirtadienį už įstatymą balsavo 116, prieš buvo vienas, susilaikė trys Seimo nariai.