Jis adresuotas Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui.

„Kadangi komisija sulaukė pakartotinų ir viešų nepasitikėjimo pareiškimų iš aukščiausių politinių vadovų dėl savo darbo, vadovaudamasi demokratinėse valstybėse egzistuojančiomis tradicijomis ir siekdama nediskredituoti paties desovietizacijos ir denacifikacijos proceso vieningai nusprendė atsistatydinti in corpore“, – teigiama pareiškime.

Komisijos nariai pažymi per savo darbo laiką surengę 19 posėdžių, išnagrinėję 403 pateiktus klausimus ir priėmę 209 išvadas.

„Dauguma komisijos rekomendacijų be pakeitimų tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus įpareigojančiais sprendimais“, – teigiama Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos rašte.

Komisijos nariai atmetė valdančiųjų politikų viešai išsakomus kaltinimus politikavimu, visuomenės skaldymu.

„Manome, kad tokie pareiškimai yra neatsakingi, akivaizdus populistinis politikavimas, kuris skaldo ir klaidina visuomenę“, – teigiama rašte.

Manome, kad tokie pareiškimai yra neatsakingi, akivaizdus populistinis politikavimas, kuris skaldo ir klaidina visuomenę.

„Šiandieninėje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, tie patys politikai skatindami pilietinį pasiryžimą priešintis galimai agresijai, nedviprasmiškai kelia klausimus dėl vadinamos penktosios kolonos Lietuvoje identifikavimo, tuo pačiu metu mūru stoja ginti dar likusių atminimo ženklų aukščiausio lygio kolaborantams ir to meto viešosios visuomenės nuomonės formuotojams“, – rašoma jame.

Dėl politikavimo Desovietizacijos komisijai priekaištavo prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Gintautas Paluckas, kultūros ministras Šarūnas Birutis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas D. Jakavičius, dalis kitų politikų.

D. Jakavičius su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku yra parengę ir registravę įstatymo pataisas, kuriomis siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Pagal projektą, savivaldybių institucijos surinktų informaciją apie viešuosius objektus, galinčius propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus, taip pat išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimtų sprendimą.

Jeigu joms pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, jos galėtų kreiptis į LGGRTC, kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių viešųjų objektų.

„Reaguodami į tai galime konstatuoti, kad savivaldybės jau senai turėjo galimybes šiuos klausimus spręsti savarankiškai. Vienos iš dalies tai ir padarė, tačiau dauguma savivaldybių šių klausimų nesprendė arba dėl politinės valios nebuvimo, arba dėl ekspertinio vertinimo trūkumo“, – tvirtina Desovietizacijos komisijos nariai.

Anot jų, siūlymas perduoti desovietizacijos procesą savivaldybėms prieštarauja pačių savivaldybių norams ir pozicijai.

Rašte nurodoma, jog Lietuvos savivaldybių asociacija atliko preliminarią narių apklausą ir paaiškėjo, kad vos penktadalis savivaldybių pritartų komisijos funkcijų perėmimui.

„Daugiau nei pusė savivaldybių komisijos funkcijų perdavimui savivaldybėms nepritartų“, – teigia komisijos nariai.

Atsistatydinimo pareiškimą ir šio žingsnio motyvus pasirašė Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas bei visi aštuoni nariai: istorikė ir paveldosaugininkė Donata Armakauskaitė, istorikas Marius Ėmužis, istorikas Valdemaras Klumbys, paveldosaugininkė Rita Kuncevičienė, istorikas, edukologas Mindaugas Nefas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas vadovas Ronaldas Račinskas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos deleguotas Vladas Sungaila ir architektas Marius Pranas Šaliamoras.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal dabar galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima LGGRTC generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys gegužę sakė, kad savivaldybės yra įvykdžiusios tik maždaug pusę priimtų sprendimų.

Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.