Rinkėjų vilionėse – tradicijų renesansas

8,2 mln. eurų

Po ilgos tylos, kai nė nebuvo jaučiama, kad netrukus rinksime parlamentą, pastarąsias porą savaičių – tikras rinkėjų viliojimo spurtas. Eini gatve, važiuoji autobusu, kavinukėje geri kavą ar praveri pašto dėžutę – iš visur žvelgia kandidatai, pretenduojantys mus valdyti.

„Šiemetė Seimo rinkimų kampanija – su įsibėgėjimu: laikytasi strategijos reklamos bumą koncentruoti prieš pat rinkimus. Matyti, kad kai kurios partijos paskutinę akimirką prieš rinkimus dar bando mesti ir  didesnių lėšų, kad tik būtų labiau matomos ir gautų daugiau mandatų. Kitos iš paskutiniųjų stengiasi, kad peržengtų minimalią rinkimų kartelę“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė. Ji pastebi, kad anksčiau išorinės reklamos daugiau matyti buvo regionuose, o įpusėjus rinkimų kampanijai ir ypač į jos pabaigą reklamos pagausėjo ir miestuose. Politologė pasakoja, kad ir jos rinkimų apygardoje Kaune, Šilainiuose, dabar plakatų, įvairių partijų ir kandidatų lankstinukų net daugiau, nei būdavo prieš ankstesnių metų rinkimus.

Suprantama, aukštyn šovė ir partijų išlaidos rinkimų kampanijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščių šio trečiadienio duomenimis, iš viso rinkimuose kandidatuojančios partijos ir vienmandačių apygardų kandidatai jau išleido 8 mln. 221 tūkst. 276 eurus. 2020-aisiais rinkimų kova partijoms ir kandidatams atsiėjo per 9 mln.

Išlaidžiausia – LVŽS

Daugiausia deklaravo išleidusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 622,7 tūkst. eurų, Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) – 523,2 tūkst., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 477,8 tūkst.

Tačiau „Laisvė ir teisingumas“ kol kas nurodo turėjusi tik 10,6 tūkst. eurų išlaidų, Lietuvos liaudies partija – 8,8 tūkst., o Nacionalinio susivienijimo VRK pateiktuose duomenyse – vos 4,98 euro, nors partijos reklamos matyti nemažai.

Ir kai kurie kiti skaičiai I. Unikaitę-Jakuntavičienę stebina, pavyzdžiui, kad viena turtingiausių ir gausiausių Socialdemokratų partija kol kas rinkimams išleido mažokai – deklaravo tam skyrusi vos kiek per 149 tūkst. eurų.

Kai kurios partijos pasitiki reitingais „Greičiausiai socialdemokratai pasitiki reitingais visuomenės apklausose, kuriuose jie pirmauja, ir nenori perdėtai daug išleisti, pakelti mandato kainą, nes būna, kad išlaidos neatsiperka. Kas mano, kad laimėti bus sudėtinga, įdeda daugiau lėšų. Pavyzdžiui, konservatorių išlaidų suma pastarosiomis dienomis padidėjo žymiai, jie meta tiek lėšų, kiek tik gali sau leisti“, – pastebi I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Tendencijos: „Visi manė, kad rinkimų reklama persikels į internetą, bet pagal išlaidas jis nekaraliauja. Tačiau daugėja tiesioginių susitikimų“, – sako I. Unikaitė-Jakuntavičienė. / I. Unikaitės-Jakuntavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Daugėja susitikimų

Kaip ir kiekvienoje rinkimų kampanijoje, liūto dalis išlaidų tenka reklamai. Dabar siekiantys Seimo mandatų tam jau skyrė 7 mln. 75 tūkst. 689 eurus, arba per 86 proc. visų išlaidų. Kainuoja ir iždininkų paslaugos, nemažos įvairios organizacinės išlaidos.

Vis dėlto partijų finansavimą analizuojanti I. Unikaitė-Jakuntavičienė atkreipė dėmesį, kad išlaidų šiemečiams parlamento rinkimams struktūroje matyti pokyčių.

„Daugiau nei ankstesniuose rinkimuose platinama medžiagos pasiskaityti, išorinės reklamos. Pagal finansines ataskaitas matyti, kad pinigai leidžiami ne vien reklamoms, bet ir kitoms veikloms, savanoriams, transportui, kandidatų susitikimams su rinkėjais. Sakyčiau, grįžtama prie tradicinių priemonių – tiesioginių susitikimų su rinkėjais. Gal TV reklamoms stinga lėšų, o gal manoma, kad būdas susitikti akis į akį efektyvesnis“, – svarsto I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Pasak politologės, ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose demokratinėse šalyse: gausėja tiesioginių susitikimų, daugiau dėmesio skiriama išorinei reklamai, priklausomai nuo valstybės, bet didėja ir išlaidos reklamai internete.

Internetas nekaraliauja

Partijų ir kandidatų išlaidose save reklamuojant vyrauja išorinė ir kitomis priemonėmis skleidžiama reklama. Beveik 7,1 mln. eurų išlaidų politinei reklamai pasiskirstė taip: išorinei – kiek per 3 mln., internete – 796 tūkst., spaudoje – 728 tūkst., radijuje – 83 tūkst., televizijoje – arti 38 tūkst., kitomis priemonėmis – per 2,4 mln.

„Įdomu dėl išlaidų reklamai internete: visi manėme, kad visi ten persikels ir jis taps svarbesne erdve, bet pagal išlaidas internetas nekaraliauja. Ne visos partijos į tai investuoja ir nematyti didelės tendencijos, kad taip vyksta“, – analizuoja I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Gana nemažą dalį lėšų reklamai internete skiria Laisvės partija. Tai nestebina žinant, kad ankstesniuose Seimo rinkimuose ji dominavo socialinėse medijose, o to pirmą kartą šiai partijai kandidatuojant į parlamentą daug kas nepastebėjo. Dabar „laisviečių“ reklamos išlaidos internetui – 57,6 tūkst. eurų.

Juos lenkia tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 73,8 tūkst. eurų. Nemažai internetui išleido ir „Vardan Lietuvos“ (45,7 tūkst.). Liberalų sąjūdis tam skyrė 27,5 tūkst., konservatoriai – 25,7 tūkst., socialdemokratai – 9,3 tūkst.

Daugiausia išleidusių rinkimams partijų trejetukas yra toks: LVŽS (622,7 tūkst. eurų), TS-LKD (523,2 tūkst.) ir „Vardan Lietuvos“ 477,8 tūkst.).

„Nemuno aušra“ kol kas internete reklamavosi tik už 1,4 tūkst. eurų. Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, kadangi ši partija nauja, jai reikia būti visiems matomai, tad ji daug investuoja į išorinę reklamą (50,8 tūkst. eurų), kurioje dominuoja jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio atvaizdas, nes daug kitų kandidatų veidai rinkėjams nepažįstami. Dar didesnę sumą „aušriečiai“ skyrė išlaidų eilutei „Kitomis priemonėmis skleidžiama politinė reklama“ (72,7 tūkst.), į kurią patenka dalomoji medžiaga, panaudojama per šios partijos atstovų dažnus važinėjimus, susitikimus su rinkėjais.

Pagal savo rinkėją

Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, išlaidų struktūra parodo, į kokius rinkėjus kuri partija labiau orientuojasi. Tolygiau reklamai įvairiose priemonėse – ir išorinėje, ir internete, ir radijuje, ir televizijoje – išleidžia Laisvės partija. LVŽS ir LSDP išlaidose dominuoja reklama kitose priemonėse, spaudoje ir išorinė reklama, ir tai nestebina, nes šios partijos visuomet skiria daug dėmesio regionams, tikslingai orientuojasi į šią rinkėjų grupę, o jų rinkimų agitacija dažnai spausdinama regioninėje spaudoje.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ daugiausia investuoja į išorinę reklamą, nori pasiekti didesnį matomumą ir atpažįstamumą.

I. Unikaitė-Jakuntavičienė pastebi, kad dėl didelių įkainių ar dėl kitų priežasčių mažiau partijų reklamų yra televizijoje. Štai Laisvės partija televizijos reklamai skyrė 7,6 tūkst. eurų, LVŽS – vos kiek per 1 tūkst. Palyginti nedaug partijos išleido ir reklamai radijuje, ir čia jos mažėja.

TS-LKD išlaidų struktūra šįsyk išsiskiria iš kitų tuo, kad ši partija koncentruojasi ne tik į reklamą. Kol kas tam ji skyrė tik apie pusę visų išlaidų (iš viso išleido 523,2 tūkst. eurų, reklamai – 261,7 tūkst. Palyginti su kitomis politinėmis jėgomis, konservatoriai daugiau lėšų skyrė savanoriams, konsultacijoms, mokymams ir pan.

Tenka ieškoti rėmėjų

Rinkimų kampanijos finišo spurtui partijos metė papildomų lėšų iš savo sąskaitų, padaugėjo ir rėmėjų įnašų. Vis dėlto partijos ne tik disponuoja labai skirtingomis sumomis, bet ir iš skirtingų šaltinių. Kaip ir ankstesniais metais, vadinamųjų sisteminių partijų piniginės rinkimams didžiąją dalį sudaro pačių partijų lėšos, tiksliau, valstybės dotacija ir dar kiek iš nario mokesčio, taip pat iš partijai skirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies. Rėmėjų ir pačių kandidatų lėšos sudaro kur kas mažesnę dalį. Tarp turtingų partijų patenkanti LLRA-KŠS rinkimų išlaidas kol kas finansuoja tik partijos lėšomis, t. y. didžiąja dalimi iš valstybės dotacijų.

„Daug priklauso, kiek pačios partijos gauna dotacijų ir yra sukaupusios rinkimams. Jei joms atrodo, kad šių lėšų užteks, nelabai ieško paramos dar ir iš šalies. Tačiau mažos, mažiau žinomos, nesurenkančios tiek balsų rinkimuose, kad gautų valstybės dotaciją, turi suktis ir ieškoti paramos pas piliečius. Tokios partijos surenka lėšų ir iš mažų aukų“, – sako I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Vis dėlto ar didesnis fizinių asmenų aukotojų skaičius konvertuojasi į balsus rinkimuose? Pasak politologės, tai tikėtina, nes jei jau remi partiją finansiškai, natūralu, kad norėsi už ją ir balsuoti. Pavyzdžiui, išsiskiria „Nemuno aušra“, kurios rinkimų piniginėje dominuoja pačių kandidatų ar fizinių asmenų aukos.

Tačiau, primena I. Unikaitė-Jakuntavičienė, paanalizavus fizinius rėmėjus matyti, kad, pavyzdžiui, stambesni verslininkai kartais dalija savo finansinę paramą kelioms partijoms.

Politologė pastebi, kad pastaruoju metu pagausėjo ir didesnių aukų iš vadovaujančių verslams ar įmonėms asmenų. Tačiau sumos neperžengia leistinų ribų, tad niekas negali reikšti pretenzijų, kad tokia forma galėtų būti pridengiama de facto juridinio asmens auka partijai ar kandidatui.

Sakyčiau, grįžtama prie tradicinių priemonių – tiesioginių susitikimų su rinkėjais. Gal TV reklamoms stinga lėšų, o gal manoma, kad būdas susitikti akis į akį efektyvesnis.

Beje, kaip rodo VRK skelbiama statistika, sumas nuo 60 iki 100 eurų aukoja daugmaž vienodai vyrų ir moterų, tarp sumų nuo 100 iki 1 tūkst. eurų aukotojų moterų yra trečdalis, o per 1 tūkst. – vyrų jau dvigubai nei moterų. Moterys ne tokios dosnios ar politika vis dar – vyrų žemė? Įvairios apklausos apie domėjimąsi politika rodo, kad čia dar dominuoja vyrai, jų daugiau ir tarp kandidatų į Seimą.

Toms politinėms jėgoms, kurių finansinės galimybės labai kuklios, sunku konkuruoti su didesnėmis, kurios turi ne tik kitų finansinių galimybių padidinti savo matomumą, bet ir žinomesnių žmonių. Vis dėlto, kaip rodo ankstesnių rinkimų patirtis, Lietuvos rinkėjai linkę žavėtis ir naujai įsižiebusiomis partijomis.

Praėjusiuose rinkimuose, kaip skelbė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, remdamasis VRK duomenimis, tie, kurie išleido daugiausia pinigų, tokiomis pačiomis proporcijomis ir laimėjo mandatų: konservatoriai – 50, „valstiečiai“ – 32.

Tačiau pinigai lemia ne viską: treti pagal pinigus „darbiečiai“ tenkinosi vos dešimčia mandatų, o „laisviečiai“, išleidę pusketvirto karto už juos mažiau, laimėjo dvylika.

Rinkimų piniginė

8 221 276 eurai – tiek partijos jau išleido rinkimų kampanijai.

7 075 689 eurai – tiek visų išlaidų teko politinei reklamai.